Andrius Pauga. Atsisveikinimo laiškas išstojant iš TS-LKD

Dalinamės su skaitytojais itin iškalbingu laišku, kuriuo ilgametis TS-LKD narys Andrius Pauga praėjusią savaitę atsisveikino su šia partija ir kuriame glaustai ir aiškiai išdėstyta tokio sprendimo priežastis – konservatizmo ir krikščioniškosios demokratijos principų išdavystė Tėvynės Sąjungoje. Tikime, kad A. Paugos laiške išdėstyti argumentai yra verti piliečių, o visų pirma pačios partijos narių ir rėmėjų apmąstymo.

Atėjo laikas šiek tiek apibendrinti TS-LKD vertybinius pasirinkimus ir pozicijas, kurias pastaraisiais metais užėmė partijos vadovybė ir didžioji dauguma (neskaitant keleto išimčių) jos politikų Seime. Glaustai šios pozicijos atrodo taip:

– už kuo didesnes galimybes valstybės institucijoms kuo įvairesniais pretekstais atiminėti vaikus iš tėvų, kištis į vaikų auklėjimą ir privatų šeimų gyvenimą, skatinti vaikų prekybos verslą mokėtojų pinigais – ką akivaizdžiai pademonstravo aršus TS-LKD frakcijos pasipriešinimas vaikų grobimo įstatymo pataisoms (pagarba dviems jas palaikiusiems TS-LKD parlamentarams);

– už Lietuvos piliečių asimiliaciją kitose valstybėse skatinančią dvigubą pilietybę, kuria norima įteisinti masinės emigracijos pasekmes, sukurti neegzistuojančio „globalios Lietuvos“ mitą bei apdovanoti antrojo paso privilegija emigravusius tautiečius, asmeninės naudos tikslais priimančius svetimas pilietybes ir tuo sąmoningai išsižadančius savo Tėvynės;

– už tolesnę ES galių plėtrą į naujas politikos sritis ir sprendimų priėmimo balsų dauguma plėtimą – kitaip tariant, už ES federalizaciją (pridengiamą butaforiniu „natūralios ES konsolidacijos“ terminu) ir Lietuvos balso joje tolesnį silpninimą, kurie nuosekliai veda į mūsų šalies suvereniteto galutinį sunaikinimą ir tapimą ES administraciniu vienetu;

– už nelegaliai į ES atvykstančių ekonominių migrantų iš trečiųjų šalių priėmimą ignoruojant Lietuvos visuomenės nuomonę; už JT globalios migracijos paktą, dar labiau palengvinsiantį tokių migrantų antplūdį, kuris, kaip rodo Vakarų ir Šiaurės Europos valstybių patirtis, kelia didžiulę grėsmę šalies saugumui, viešajai tvarkai, gyventojų nacionalinei ir kultūrinei tapatybei;

– už krikščioniškai moralei ir tradicinėms vertybėms prieštaraujančias vienalytes partnerystes, LGBT ir genderizmo ideologijos sklaidą ir jų pavertimą visuomenės norma;

– už lietuvių kalbos konstitucinį statusą pažeidžiančius įstatymų projektus dėl asmenvardžių rašybos nelietuviškomis raidėmis, nuolaidžiaujant įžūliam vienos iš kaimyninių valstybių kišimuisi į mūsų šalies vidaus reikalus.

Tai tik keletas iškalbingesnių pavyzdžių, kuriuos būtų galima tęsti, tačiau ir jų su kaupu pakanka konstatuoti, kad tokia partijos laikysena neturi nieko bendro nei su konservatyviomis, nei juo labiau su krikščioniškomis vertybėmis, kurių laikymosi iš TS-LKD galimai dar tikisi dalis naivesnių rinkėjų.

Simptomiška, kad TS-LKD candidate Prezidento rinkimuose buvo pasirinkta visoms minėtoms pozicijoms pritarianti politikė, kurią galima apibūdinti kaip liberaliausią tarp visų kandidatų (ne veltui už jos kandidatūrą aktyviai agituoja įvairaus plauko liberalai, įskaitant LGBT veikėjus).

Teisybės dėlei reikia pripažinti, kad vis dar yra keli TS-LKD politikai, nuosekliai pasisakantys ir netgi Seime balsuojantys už prigimtinę šeimą, krikščioniškas vertybes, tautiškumo ir valstybės suvereniteto išsaugojimą (jų pavardes puikiai žinote). Būtent šie trys-keturi politikai yra iš tiesų verti tikrojo konservatoriaus ir krikščionio demokrato vardo. Norisi tikėti, kad ir tarp eilinių partijos narių dar liko nemažai tokių, kuriems partijos nudreifavimas į kairįjį liberalizmą bei eurofederalizmą yra nepriimtinas. Deja, pastarieji metai parodė, kad jų nuomonė niekaip neįtakoja pražūtingo partijos vadovybės liberaliojo kurso.

TS-LKD nariu buvau 24 metus. Ilgą laiką buvau giliai įsitikinęs, kad tai labiausiai patriotiška, valstybiška, išmintinga ir Lietuvos ateitimi besirūpinanti partija (vis dar manau, kad kažkada ji tokia ir buvo), ir neabejodamas palaikiau jos politiką. Nesitikėjau, kad ilgainiui ji taps tuo, kuo tapo šiandien – iš esmės antikriščioniška, antišeimine, antitautine ir antivalstybine partija, nusiritusia iki socdemų ar liberalų antivertybinio dugno. Partija, visur aplinkui įžvelgiančia tik Rusijos grėsmę (kurios niekas neneigia), tačiau nematančia – tiksliau, nenorinčia matyti – daugelio kitų grėsmių: lietuvių tautos išsivažinėjimo ir nutautėjimo, tragiškos demografinės padėties, prigimtinės šeimos ardymo, genderizmo ir LGBT propagandos, pasaulyje plintančio „politkorektiškojo“ kitaminčių persekiojimo, krikščionybės išstūmimo ir masinės islamo invazijos Europoje, pagaliau Lietuvos nepriklausomybės galutinio atidavimo Briuseliui savižudiškumo. Panašu, kad TS-LKD šiems reiškiniams pritaria arba (geriausiu atveju) tikisi juos ignoruoti.

Su tokia partija daugiau nebenoriu turėti nieko bendra, todėl pareiškiu, kad nuo šios dienos išstoju iš TS-LKD. Tą patį linkiu padaryti ir visiems konservatyvių bei krikščioniškų pažiūrų partiečiams, kuriems rūpi mūsų šalies ir tautos likimas.

Pagarbiai
Andrius Pauga