Nepagalvokit, kad puolu Ainių Lašą. Tiesiog neseku jo įrašų, o užėjau ant jo sienos dėl plagijato ir tuo pačiu pastebėjau jo komentarą dėl LRT. Tai didesnio aklumo, neobjektyvumo, pataikūniškumo ir tiesiog politinio patarnavimo pavyzdį turbūt sunku būtų rasti. Štai jo žodžiai:
„Šiandien atvyko kolegos iš LRT pašnekinti, kaip aš vertinu LRT veiklą, turinį, pokyčius ir pan. Tai mano vertinimas buvo labai pozityvus ir manau, kad LRT yra sustiprėjusi turinio įvairovės, kokybės ir šiuolaikiškumo prasme. Bet pamiršau paminėti vieną aspektą, kurį noriu išsakyt čia kaip palinkėjimą. Gera žiniasklaida yra nepatogi žiniasklaida. Tai kaip bičių avilys, kuris iš vieno pusės yra proaktyvus, ieškantis, lendantis visur ir renkantis informacijos medų. O iš kitos pusės – galintis/nebijantis ir įgelti. Aišku, ne šiaip, o už reikalą. Tai va tokį nacionalinį transliuotoją ir norėčiau matyti Lietuvoje ir būtent toks jis yra naudingiausias mums visiems. Sėkmės darbuose!”
A.Lašas nieko nežino apie nacionalinio transliuotojo statusą ir misiją – pirmiausia paisyti valstybės konstitucinių nuostatų. Po to, užtikrinti nešališkos informacijos sklaidą ir visuomenės grupių, politinių nuostatų atstovavimą eteryje.
Lašas tarsi iš medžio iškritęs ir nieko nežino apie LRT įsivyravusią šališkos informacijos sklaidą (ypač Miliūtės, Pumprickaitės laidose), apie angažuotą, kryptingą vidaus ir užsienio įvykių pristatymą ir analizę. Apie 20 metų neiskeičiančius pokalbių dalyvius, ekspertus, nuomonių reiškėjus…
Vietoj to – „labai pozityvus vertinimas”. Žinoma, čia jo nuomonė ir viskas tvarkoj.
Tačiau kyla klausimas, kaip mes turėtume vertinti viešai prisistantį politologu ir politinius įvykius komentuojantį asmenį po tokio pasisakymo? Čia jau mūsų kiekvieno reikalas.
P.S. beje, žvelgiant ne politiniu rakursu LRT turi tikrai gerų dalykų. Pvz., mano supratimu, karantino metu vykusios pamokos ir prototo buvo tikrai labai šiuolaikiškas, naujoviškas ir labai geras produktas. Žiūrėdavom visa šeima. Dokumentiniai filmai, kai kurie kultūriniai dalykai-laidos per „antrą” kanalą – irgi viskas labai gerai.
Tačiau žvelgiant nacionalinės misijos ir politinio objektyvumo rakursu, o jis ir yra esminis šiuo atveju, situacija yra apgailėtina. Taip pat institucijos valdymas nuo Siaurusevičiaus-Jakilaičio „prodiuserių-draugų-kompanijų” laikų yra probleminis.
Savišvietai, LRT Įstatymas:
4 straipsnis. LRT radijo ir televizijos programų reikalavimai
1. LRT radijo ir televizijos programose turi būti užtikrinta temų ir žanrų įvairovė, programos turi būti skirtos įvairiems visuomenės sluoksniams, įvairaus amžiaus, įvairių tautybių ir įvairių įsitikinimų žmonėms. LRT radijo ir televizijos programose neleidžiama įsivyrauti vienašališkoms politinėms pažiūroms; LRT informacinėse programose, komentaruose pateikiama informacija turi būti pagrįsta, atspindėti įvairias politines pažiūras, o nuomonės ir faktinės žinios – autorizuotos, patikrintos ir išsamios.
2. LRT radijo ir televizijos programose pirmenybė teikiama nacionalinei kultūrai, taip pat informacinėms, pasaulio kultūros, publicistikos, analizės, pažintinėms, šviečiamosioms, meno programoms. Masinė kultūra atspindima apžvalginėse, pažintinėse, analitinėse programose.
Čia panašiai kaip A.Raikino, jei prisimenate, šou: reikėjo į parodą užsienyje siųsti specialistą, tačiau toks gali pabėgti ir visa kita, tai išsiuntė tą, kurio „geri analizai”, t.y. savą, o tas,aišku, apsijuokė nes neturėjo supratimo apie eksponuojamą įrenginį. Taigi viskas kartojasi.
Ainius Lašas ne „iš medžio iškrito”, o į Lietuvą ir į KTU įkrito iš JAV. Tai asmuo, atstovaujantis JAV liberalus (beje, „komunistuojančius”). Jokios darbo patirties ir jokio supratimo, kas iš tikrųjų vyksta dabartinėje Lietuvoje, jis neturi. Tai, kad jam patikėtas Socialinių mokslų fakulteto dekano postas (būtent, postas, o ne pareigos) yra visiškas nesusipratimas. Tačiau tokių „nesusipratimų” dabar sparčiai daugėja. Juk jis atvyko iš „vakarietiško užsienio”, tai kaip nepriimsi. Teko neseniai klausytis jo pasisakymo Seime, nagrinėjant švietimo ir mokslo raidos temą. Buvo gėda už KTU akademinę bendruomenę, kurioje tikrai yra giliai mąstančių asmenybių. Lieka tikėtis, kad jos arba prablaivins šį atsitiktinai ten patekusį asmenį arba parodys jam duris.