Ar tik Lukiškių aikštės konkurso rezultatas nėra tam tikra kultūrinio karo išdava? Ar tik variantas-laimėtojas pasirinktas ne tiek dėl savo gerumo, o kaip variantas prieš „tautininkišką/šovinistinę” istorijos interpretaciją? Geriau jau toks, negu atiduoti aikštę ir atmintį tiems Vyčio tautinykams?
Man asmeniškai projektas-laimėtojas nėra blogas. Tiesa, pačio autoriaus mintys apie paminklo įprasminimą kiek šokiruoja: laisvės kovotojai žuvo dėl to, kad žmonės dabar galėtų pavedžioti šuniukus, džiaugtis laisve. Vis gi tokio pobūdžio paminklai turi kiek kitokią funkciją nei džiaugsmas pavedžioti šuniukus ar pažaisti šachmatais. Bet šiaip autoriaus kūrinys gali funkcionuoti atskirai nuo autoriaus interpretacijos.
O kodėl nesujungus šio žemės reljefinės sienos varianto su kitais variantais? Man atrodo, Vytis koncentruoja Lietuvos valstybingumą, išreiškia visą Lietuvos kaip valstybės idėją, sujungia visą senąją ir naująją valstybės istoriją.Vyčiui turbūt neprieštarautų nei vienas Laisvės kovotojas, partizanas ar disidentas. Jokia šalis negriauna savo istorinių neva „nacionalinių/tautininkiškų” skulptūrų.
Galima išlaikyti Vytį ar vėliavą ir prie reljefinio varianto. Bet stipri valstybė dabar nemadinga. Kaltė, atsiprašymai, išpirkimas, „kitokio” išvadavimas dabar madinga.
Veidaknygė
