Šiame epizode apsireiškė visa „lyčių lygybės“ esmė:
Kvailumas – nesugebama ir net nesistengiama suvokti esmės; Prezidentienė Diana Nausėdienė sako: „reikia įgalinti moteris“, „reikia pertvarkyti neefektyvią sistemą, kad joje dirbantys žmonės galėtų lengviau kvėpuoti ir siekti mūsų mokinių geresnių rezultatų“. Lyčių Lygybė išverčia tai į kaltinimą moterims.
Ideologiškumas – nesvarbu ką iš esmės teigia prelegentas, svarbu rasti ir prisikabinti prie jo minčių pagal savo tikėjimo schemą. Jiems reikia rasti diskriminaciją, nes tikima, kad visuotinai egzistuoja slapti kultūriniai stereotipai, kurie slepia ir pateisina visuotinį moterų (ir kitų mažumų pagal ideologinį sąrašą) diskriminaciją.
Fanatizmas – Lyčių Lygybė nepakenčia jokio prieštaravimo savo ideologijai; net jeigu ir – ypač – jeigu prieštaravimas yra rimtas, logiškas, faktinis, korektiškas. Prezidentienė sako: „ne lytis ir moterų skaičius nulemia švietimo sistemos efektyvumą, bet blogas jos valstybinis reguliavimas“. Kadangi tai prieštarauja jų pagrindinei dogmai, Lyčių Lygybė iš karto rėkia: „Seksizmas!“. Ideologinis fanatizmas neleidžia diskutuoti, jis verčia rėkti ir bausti.
Agresyvumas – radus diskriminaciją žmogaus kalboje reikia jį bausti socialiniu spaudimu, net jei įstatymas nebaudžia ir laiko tai teisėta (kaip, pavyzdžiui, religinių įsitikinimų laisvė, žodžio laisvė). Lyčių lygybė medžioja savo oponentus pagal savo ideologinius štampus. Susigalvotos klišės laikomos aukščiau už įstatymą ir todėl baudžiama socialiniu spaudimu, pvz., siekiama atleidimo iš darbo. Kaip matome, nesibodima nepagrįstai užsipulti net Prezidentienės.
Metas pradėti lyčių lygybę vadinti tikruoju vardu: lyčių karo ideologija. Tai yra ideologinė sekta pagal visus religinės sektos elgesio modelio bruožus: ideologinis tikėjimas, fanatizmas, agresyvumas, atsisakymas laikytis įstatymo viršenybės ir civilizuotų visuomeninio gyvenimo taisyklių.
Kuri Lietuvos politinė jėga įsipareigotų sutramdyti Lyčių Lygybės sektą, neleisti jai pažeidinėti teisės viršenybės? Tai iš esmės reikštų, kad valstybės lygmeniu yra nutraukiamas šios ideologijos finansavimas ir neleidžiama jos plėtra valstybės reguliuojamose srityse: švietimo, ministerijų kuruojamose programose ir pan.
Tegu veikia privačioje erdvėje kaip privačių piliečių savanoriška veikla. Juk Lietuvos Respublikoje galioja religijos laisvė, piliečiams leidžiama burtis į religines bendrijas ir praktikuoti savo tikėjimus.
Geras straipsnis!