2024-12-22, Sekmadienis
naujienlaiškis

Andrius Švarplys. Naujasis politinis aktyvizmas, smurtas ir prievarta

Užvakar vyko bakalauro gynimai. Gynimai teoriškai vieši, tad net plačioji visuomenė gali ateiti ir išsakyti pastabas.

Vieno darbo vadovė (Milda Ališauskienė) savo atsiliepime teigė: „Globali Romos katalikų bažnyčia yra viena iš institucijų, kvestionuojančių nusistovėjusias tarptautinės teisės normas žmogaus teisių srityje“.

Galima turėti politines pažiūras, kovoti už jas Lietuvos ar pasaulio politikoje, galima net nekęsti Katalikų Bažnyčios ir laikyti ją savo gyvenimo priešu. Čia viskas tvarkoje. Tačiau kam painioti savo politines aspiracijas su mokslu ir akademiniu pasauliu? Nuo kada nemoksliniai, ideologizuoti, politiniai teiginiai tampa priimtina Universiteto praktika?

Katalikų bažnyčia krikščioniškų viduramžių metu teologiniuose-metafiziniuose svarstymuose suformulavo žmogus orumo koncepciją ir ją nuosekliai gynė nuo politinės valdžios („dviejų kalavijų“ arba popiežiaus Gelazijaus teorija). Politinių idėjų istorikai pabrėžia tiesioginį ryšį tarp krikščioniškos žmogaus sielos, orumo, autonomijos, paskyrimo Dievui (o ne tik šiam pasauliui) ir Naųjųjų Laikų idėjų apie individo prigimtines teises, kurias nevalia paminti politinei valdžiai ir kurios realizavosi pirmosiose pasaulio konstitucijose 18a. pabaigoje.

Visuotinėje Žmogaus teisių deklaracijoje (1948m.) taipogi matome šios koncepcijos atkartojimą jau pirmame straipsnyje: „Visi žmonės gimsta laisvi ir lygūs savo orumu ir teisėmis“. Sekantys straipsniai beveik identiškai atkartoja kitus vakarietiško konstitucionalizmo principus. 16 straipsnis kalba apie moteris ir vyrus (ne 78 lytis). 18 straipsnis apie sąžinės ir religijos laisvę. Visus pagrindinius šios konvencijos principus turi ir gina Lietuvos Konstitucija.

Katalikų Bažnyčia nuosekliai saugo žmogaus orumą nuo įvairių jo pavergimo formų (kiek žinau, žmogaus prigimties, šeimos, lyties prasmėse tą daro visos kitos pasaulinės religijos).

Vakarų pasaulyje įvykusi seksualinė revoliucija ir jos adeptai siekia įtvirtinti kitokią žmogaus lyties, šeimos ir galiausiai žmogiškosios prigimties sampratą. Amerikos psichiatrų asociacija homoseksualumą išbraukė iš ligų sąrašo 1973m., Pasaulio Sveikatos organizacija – tik 1992m. Vadinasi, tai gana naujas reiškinys medicinos pripažinimo prasme.

Santykis tarp šių naujųjų žmogaus teisių ir klasikinio Vakarų konstitucionalizmo yra nevienareikšmiškai vertinamas. Skirtingos valstybės laikosi skirtingų teisinių reglamentavimų. Nėra nusistovėjusio tarptautinio teisinio pripažinimo šių naujųjų „žmogaus teisių“ srityje, priešingai nei teigiama profesorės M.Ališauskienės tezėje. Ir priešingai nei sakoma, Katalikų bažnyčia nekevestionuoja, o laikosi patvirtintų, senųjų, universalių, visuotinai senai pripažintų žmogaus teisių ir jas gina.

Iš JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimų matome, kaip sudėtinga suderinti tradicines konstitucines teises į religijos laisvę su naujosiomis lyties, rasės, diskriminacijos sampratomis.

Iš politinės kitų valstybių ir universitetų praktikos matome, kaip lengvai naujosios sampratos pradeda susidoroti su visiškai teisėtų ir konstitucinių sampratų besilaikančiais žmonėmis, nors jie gali būti pasaulyje pripažintais mokslininkais.

Susidorojimas, politinis ir socialinis spaudimas, diskriminacija dėl žodžio-sąžinės-ir religinių pažiūrų, t.y. konstititucinių teisių pažeidimas yra būdinga naujųjų ir ginčytinų žmogaus teisių aktyvistams. Jie linkę savo pažiūras traktuoti aukščiau už teisinės valstybės principus.

Naujasis politinis aktyvizmas, ką matome ir dabar vykstančių Black Lives Matter organizacijos inicijuotų vandalistinių riaušių JAV ir Europoje metu, neva kovodamas prieš diskriminaciją iš tiesų pats brutaliai naudoja smurtą, prievartą, agresiją, savavališkai griauna paminklus, niokoja nuosavybę, t.y. atvirai demonstruoja panieką teisinei valstybei. Radikali ideologija yra tiesiogiai pavojinga visuomenės saugumui ir žmogaus teisėms.

Šiame kontekste Lietuvos universitetams kyla nemenkas uždavinys laikytis teisinių, konstitucinių, galiausiai mokslinių principų ir būti atspariu ideologijų, politinio aktyvizmo, susidorojimo praktikoms.

P.S. beje, ginamo darbo autorė, studentė, parodė didesnę brandą ir visiškai korektiškai apsigynė darbą aktualia ir reikšminga tema.

2 KOMENTARAI

  1. Padėka Andriui Švarpliui už puikų straipsnį. Katalikų Bažnyčia nuosekliai saugo žmogaus orumą nuo įvairių jo pavergimo formų: žmogaus prigimties, šeimos, lyties prasmėse, o Konstitucija garantuoja žmogui žodžio – sąžinės ir religijos pažiūrų laisvę!!! Kaip gali mažuma žmonių, gender ideologijos pakalikų, daryti pataisas įvairiuose įstatymuose ir net Konstitucijoje, o mūsų seimūnai, turbūt, jiems padlaižiaujantys, pritarti jų nesąmoningiems sapaliojimams??? Tikėkime, kad to nebus!

  2. Gerb.Andriau,kap gaila ,kad Romos kataliku baznycia savo praktineje veikloje ,deja nesilaiko krikscioniskuju idealu .Prisiminkime kaip viduramziais du vokieciu ordinai, per du simtmecius prisidengdami Kristaus varduiszude apie 1 mil. lietuviu .Siais laikais baznycia labai agitavo ,kad lietuviai kad lietuviai atsisakytu savolaisves ir pakustu naujos imperijos -Europos sajungo valdziai ,o toje sajungoje skurde kas ketvirtas lietuvis vienas milijonas jau paliko tevyne,zemiausi atlygiai,pensijos o dabar Romos popiezius sako-mes krikscionys ,mielasirdingi turime priimti vargstancius negrus ,arabus is Sirijos Irako Afganitano ir kitur,kai i istustejusia Lietuva siubtels tie imigrantai tai Lietuvelei Amzina + Atilsi .
    Vargsa s Lietuvos zmogelis

Komentarai nepriimami.

Reklama

Susiję straipsniai

Užsienio spauda: Naujoji Vyriausybė ketina įsigyti tankus Leopard 2A8

Varšuva, Lenkija – Praėjus vos keturioms dienoms po priesaikos, Lietuvos gynybos ministrė Dovilė Šakalienė gruodžio 16 d. oficialaus...

Adv. Jonas Ivoška. Kodėl jie nesilaiko Lietuvos Konstitucijos?

Dažnas piktinasi, kad visos valstybinės institucijos, tarp jų ir Konstitucinis teismas šiurkščiai pažeidinėja Tautos priimtą pagrindinį įstatymą –...

Prof. Dr. Gediminas Navaitis. Šv. Kalėdų džiaugsmai ir vargai

Artėjant šv Kalėdoms, reklamoje ir socialiniuose tinkluose gausu vaizdų, kurie tarsi įpareigoja džiaugtis ir linksmintis, būti jaukioje aplinkoje...

Karas Ukrainoje. Tūkstantis trisdešimt antroji (gruodžio 21) diena

Locked N’ Loaded | Veidaknygė Dalbaj@bo valdoma dolbaj@bų šalis tęsia karo nusikaltimus. Šį kartą atakavo onkologinę ligoninę Kherson, yra netekčių...