I.Šimonytės komentaras apie LRT buhalteriją nėra politiko požiūris į LRT vaidmenį.
Joks buhalterinis auditas iš principo negali atskleisti korupcijos. Jis gali tik parodyti balanso neatitikimus. O ten jau galima ginčytis dėl kainų, procedūrų, netikslumų, mažaverčių pažeidimų. Todėl Siauras ir Draugai taip kviečiasi popierinio Buhalterio, Auditoriaus, Kontrolieriaus.
Yra buhalterinis mąstymas, kai žiūrima į pajamų ir išlaidų srautus, į biudžeto balanso eilutes.
Ir yra politinis mąstymas, kai žiūrima viešojo intereso išskaidrinti įvairias suktas schemas, kurios visiškai neatsispindi popierinėse eilutėse.
Pavyzdžiui, Buhalterio požiūriui visiškai neįdomu, kokie draugystės ryšiai sieja LRT vadovą ir laiminčius Draugus – tas neatsispindės jokioje biudžeto eilutėje. Auditorius ir popierinis Kontrolierius nepaklaus A.Siaurusevičiaus klausimo, su melagingo liudijimo atsakomybe, „ar jūs kokia nors forma gavote atlygį iš Draugų“? O Parlamentinis tyrimas tą padarys. Arba kas iš VMI išsiaiškins, kodėl LRT Taryba tapo neįgali? Juk tai niekaip neatsispindės popieriuje savaime. O reputacija, moralus/amoralus elgesys, politinis interesų šališkumas – ar tai iš principo nėra politinio vertinimo dalykas. Buhalteriniam matymui jis tiesiog neprieinamas. O koks Auditorius įvertins tarkim R.Miliūtės laidų pašnekovų proporcijas, kurios ilgą laiką būdavo panašios į 4:1.
Todėl priešingai nei dabar dauguma kartoja, aš sakau: reikia kuo daugiau politikos LRT tyrime. Reikia kuo labiau politizuoti Komisiją. Tik tas politinis vertinimas turi būti iš viešo intereso pusės, o ne iš kažkokios partinės naudos.
Dabar dažnai naudojamas burtažodis „nesikišti į turinį, nes tai bus politizavimas“. Yra tūkstantmečius skaičiuojantis Temidės teisingumo principas: audiatur et alter pars (išklausyti ir kitą pusę). Tam įpareigoja ir sąžiningos žiniasklaidos etika. Viešas interesas tiesiog įpareigoja peržvelgti kiek šio principo buvo laikomasi kanale per dabartinio Generalinio Direktoriaus kadencijas.
Kaip suprasti, kad vertinant visuomeninę televiziją reikia nesikišti į turinį? Tai į ką kištis, ką vertinti – techninius parametrus? TV kamerų objetyvų charakteristikas? Studijų grožį? Vedėjų kostiumėlius, sukneles ar balsus?
Visuomeninės televizijos misija pagal apibrėžimą yra nacionalinio intereso turinio kūrimas ir transliavimas, todėl ir reikia vertinti turinį. Ir pramoginį, ir, dar svarbiau, – politinį. Juk jeigu LRT staiga pradėtų garbinti V.Putiną, tai mūsų priekaištas būtų politinis ir turiniui, ar ne?
Visos dabartinės kalbos apie Auditą ir „nesikišti į turinį“ yra nesusipratimas. Jos parodo kaip stipriai nuskurdo politinis mąstymas. O iš tiesų jos parodo, kad apie viešą/nacionalinį interesą niekas čia nemąsto.
Ir reikia akcentuoti, kad šios krizės požymiai jau buvo matomi, kai girto direktoriaus šlaistymasis skydinėje buvo įteisintas kaip normalus, reputacijos negadinantis dalykas.
Kai kas gali sakyti, kad didžiausias nacionalinis interesas yra LRT nepriklausomumas nuo politinės valdžios. Tiesa. Tačiau būnant nepriklausomam nuo Seimo, galima pačiam pavirsti į savarankišką korumpuotą valdžią.
Joks formalus kad ir tobuliausias reglamentavimas negalės pilnai atstoti politinės kultūros veiksnio. Ir kai Seimo-Visuomeninio Transliuotojo santykis išsibalansuoja pastarojo naudai, t.y. LRT autonomija tampa priedanga korupciniam voratinkliui ir politiniam šališkumui tarpti, tuomet tik POLITINIS vertinimas gali sunormalizuoti padėtį. Iki sekančio karto.
Bet ar dabartiniame Seime ir jau sudarytoje parlamentinėje komisijoje yra pakankamai politinės kultūros atskirti viešąjį interesą nuo partinių interesų?
Romualdas
2018-02-08 at 13:37
Ko gero svarbiausia mintis yra ši: “ … būnant nepriklausomam nuo Seimo, galima pačiam pavirsti į savarankišką korumpuotą valdžią.“ Visų valdžių (3 ar 4-ių) nepriklausomybė yra būtina, tačiau visos jos vienaip ar kitaip turi būti kontroliuojamos (atsveriamos) per kitas. Gal būt būtų galima leisti LRT dirbti mažiau kontroliuojamiems (tai nereiškia, kad visai nekontroliuojamiems), jeigu ši žiniasklaida neturėtų aiškių sąsajų su kai kuriais politiniais sluoksniais, konkrečiais politikais, verslininkais ar kitais elito atstovais (ir savo „kompanija“).
Ko gero svarbiausia mintis yra ši: ” … būnant nepriklausomam nuo Seimo, galima pačiam pavirsti į savarankišką korumpuotą valdžią.” Visų valdžių (3 ar 4-ių) nepriklausomybė yra būtina, tačiau visos jos vienaip ar kitaip turi būti kontroliuojamos (atsveriamos) per kitas. Gal būt būtų galima leisti LRT dirbti mažiau kontroliuojamiems (tai nereiškia, kad visai nekontroliuojamiems), jeigu ši žiniasklaida neturėtų aiškių sąsajų su kai kuriais politiniais sluoksniais, konkrečiais politikais, verslininkais ar kitais elito atstovais (ir savo „kompanija”).
Geras straipsnis, bet kodėl visi kiti tyli? Bijo?
Labai teisinga straipsnio autoriaus pastaba, kad apie viešą nacionalinį interesą nemąsto ne tik LRT, bet, kaip man atrodo, ir mūsų valstybės vadovams tas dalykas nelabai aktualus ir suvokiamas.