Teisės profesorius klausia, kodėl R.Valatkai negalioja teisinės ir moralinės žurnalistinės profesijos kategorijos.
Deja, bet profesorių reikia nuraminti, kad kai kuriems ilgamečiams Lietuvos žiniasklaidos korifėjams jau senai negalioja jokie profesiniai standartai. Priešingai, vietoj objektyvumo, nešališkumo, pilietinio intereso, ar tiesiog nuoseklios vertybinės pozicijos linijos (kas būdinga geriems Vakarų apžvalgininkams ir dėl to jie yra vertinami), Lietuvos viešojoje erdvėje itin pageidaujami politinis taškymasis, dergimasis, jokios savireguliacijos nevaržomas politinis spjaudimasis.
Galioja atvirkštinis dėsnis: kuo labiau žurnalistas yra objektyviai diskredituotas, tuo dar labiau save tvirtina viešumoje.
Lietuvoje žiniasklaidai nėra kada būti žiniasklaida, reikia realizuoti politinius uždavinius.
Tokia rinka, kurioje užtenka praktiškai vieno interneto portalo, ir kurioje egzistuoja pustrečios televizijos, rodančias identiškas žinias, anksčiau ar vėliau užpelkėja ir ji pradeda dreifuoti link pikantiško dumblo.
Prie ruso buvo įdiegtas standartas kaip aprašyti ”tėvynės išdavikus”, spekuliantus, kitus pasitaikančius nesusipratėlius arba neprisitaikusius prie sistemos. Išliko ir dabarty tokie įpročiai. Net patobulinti. Kartais paskaitau Valadką iš smalsumo, kaip patyčių profesoriaus” ”tobulėjimo” pavyzdį. Dar Tapinas radosi. Irgi įdomus personažas. Už tą įdomumą” net ordinais pradėtas puošti…..