Ant kokių vertybinių pamatų ketiname statyti šiuolaikinę mokyklą?

Eurostato duomenimis, Lietuvoje iki 2100 metų lietuvių turėtų sumažėti beveik milijonu. Lemiamu faktoriumi čia yra ne tiek migracija, kiek mažėjantis fertiliškumas (populiacijos vaisingumas). Nuo 2020 m. iki 2070 m. gimimų skaičius Lietuvoje sumažės nuo 25 iki 15 tūkstančių.

Pagal ištuokų skaičių, tenkantį tūkstančiui gyventojų Lietuva, užima trečią vietą Europoje, ją lenkia tik Ukraina ir Latvija. 2019 m. Lietuvoje 100 santuokų teko 45 ištuokos (2018 m. – 44). Daugiau nei pusė (54 proc.) 2019 m. išsituokusių porų turėjo bendrų iki 18 metų amžiaus vaikų. Po ištuokos šeimose be vieno iš tėvų (dažniausiai be tėvo) liko gyventi 6,7 tūkst. vaikų (2018 m. – 6,6 tūkst.). 2009–2019 m. nepilnose šeimose liko gyventi daugiau nei 80 tūkst. vaikų. Lietuviams vis labiau tampa būdinga etinė bevaikystė (nenorėjimas turėti vaikų)…

Tai ištraukos iš Nacionalinio susivienijimo atstovo teisininko Ramūno Aušroto pranešimo Seime Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos iniciatyva surengtoje diskusijoje „Šiuolaikinė mokykla. Ant kokių vertybinių pamatų ketiname ją statyti?“

Poreikis tokiai diskusijai kilo paskelbus, jog 210 mln. eurų iš 2,2 mlrd. eurų vertės Europos Sąjungos atsigavimo fondo planuojama investuoti į „Tūkstantmečio mokyklų“ steigimą. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos Seime nariai įsitikinę, kad po skambiu „Tūkstantmečio mokyklų“ pavadinimu slepiasi viso Lietuvos mokyklų tinklo reforma, grasinanti negailestingai nušluoti mažąsias mokymo įstaigas, įskaitant nevalstybines.

Pranešime „Ar švietimo sistemoje liks vietos rengimui šeimai?” R.Aušrotas pažymėjo  kad Šiuolaikinėje visuomenėje ryškiai ir greitai kinta vertybinės nuostatos, tokios kaip atsakomybė už kitą žmogų, atvirumas skirtingų pasaulėžiūrų derinimui, gebėjimas kurti sveikus ir stiprius santykius, mokėjimas ir noras derinti skirtingus poreikius, ryškėja tendencija orientuotis į individualias vertybes, į savirealizaciją ir pasitenkinimą savimi.

Visuomenėje vykstanti vertybinė slinktis, sąlygojanti santuokos ir šeimos instituto silpnėjimą, labai priklauso nuo švietimo sistemos pasirinkto požiūrio, kokios vertybinės nuostatos yra ugdytinos.

Šeiminio gyvenimo pasirinkimus paprastai ir lemia tai, kokią vertybinę hierarchiją turi (yra išsiugdęs) asmuo. Paprastas pavyzdys: Lietuvoje šeimoje gimus neįgaliam vaikui, 90 proc. vyrų palieka šeimą.

Neįgalaus vaiko auginimas reikalauja specifinės vertybinės konsteliacijos, kurioje dominuotų pasiaukojimas, ištvermė, savirealizacija ar karjeros galimybėms čia erdvės lieka mažai. Vien tik socialinio intelekto ugdymas nėra pakankamas rengimui šeimai, bet yra svarbus ir racionalaus intelekto puoselėjimas, nes šeimos pagrindas ir jos tvarumo garantas yra ne tiek emocinis ar jausminis ryšys, o sąmoningas, laisvas ir atsakingas apsisprendimas prisiimti su šeimos kūrimu susijusias pareigas.

Viešoje erdvėje kalbant apie lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programą yra akcentuojama, kad šiais laikais reikia kalbėti apie įvairias šeimas. Šią mintį proponuojantys dažnai mėgsta pasiremti iš konteksto ištrauktomis Konstitucinio Teismo nutarimų citatomis.

Tačiau teismas, savo 2011 m. nutarime pasisakęs šeimos sampratos klausimu, nieko nepasakė apie tai, kokiai šeimai švietimo sistema turi ugdyti. Rengimo šeimai pagrindiniu tikslu nėra supažindinimas su šeimos formų įvairove (tam vienuoliktos klasės dorinio ugdymo programoje yra skirta šeimos etika), bet žinių ir įgūdžių, būtinų šeimai sukurti ir jai išsaugoti suteikimas.

Kitaip tariant, rengimo šeimai tikslas yra ne ideologinis, bet praktinis. Jis gali būti naudingas kiekvienam žmogui, nepriklausomai nuo jo lytinės orientacijos ir praktikuojamos tarpasmenių santykių formos.

Visą pranešimą skaitykite ČIA.

Diskusijoje taip pat dalyvavo ir skaitė pranešimą apie LR Švietimo sistemos pertvarką. „Nacionalinio susivienijimo” atstovas Robertas Ramanauskas.