Lietuvos mokslų akademijoje (Vilnius, Gedimino pr. 3) 2025 m. sausio 14 d., 15–17 val., rengiamas Lietuvos sostinės Vilniaus rotušės istorinio laikrodžio, svarbiausiojo valstybės laikrodžio, atstatymo sąlygų pristatymas visuomenei ir diskusija apie šio laikrodžio atstatymo aktualumą ir sąlygas.
Kviečiame dalyvauti šiame renginyje.
Senąjį Vilnių statė miestelėnai, pirmiausia amatininkai ir pirkliai. Mūsų protėviai nusipelnė didžiausios pagarbos sukūrę Vilniaus centrą, kuris pripažįstamas ypatingos vertės žmonijai viduramžiais sukurtu urbanistikos paminklu. Prieš trisdešimt metų, 2004 m., UNESCO Lietuvos sostinės Senamiestį įrašė į saugomo pasaulio kultūros paveldo sąrašą. Lietuvos valstybė prisiėmė pareigą rūpintis šio kultūros paveldo apsauga, jo populiarinimu ir pritaikymu mokslo, švietimo ir turizmo reikmėms. Turime kritiškai įvertinti, ar atsakingai vykdome šį įsipareigojimą.
Visų Europos šalių sostinių rotušės turi laikrodžius, kurie simbolizavo ir simbolizuoja miesto laisvės ir savivaldos tradiciją, gyvuojančią nuo XV a. Sostinių rotušių laikrodžiai yra ir svarbiausieji valstybių laikrodžiai. Vilniaus rotušė daugiau kaip tris šimtmečius, kol Lietuva (LDK) buvo nepriklausoma valstybė, turėjo miestelėnų veiklos ir gyvenimo koordinavimo priemonę – laikrodį. Gaila, jis neišsaugotas.
Ši žaizda Lietuvos sostinei ir valstybei padaryta daugiau kaip prieš du šimtus metų. 1781 m. laikrodžio bokštas nugriuvo ir nebuvo atstatytas. Priežastis ši: XVIII a. pabaigoje Lietuva buvo prijungta prie carinės Rusijos, kuri slopino savivaldos ir valstybės nepriklausomybės idėjas.
Sostinės istorinis centras iki šiol nėra visavertis viduramžiais sukurtas urbanistikos paminklas. Rotušės aikštė irgi yra praradusi istorinę reikšmę. Neturėtume taikytis su okupacijos metais sostinės ir visos valstybės paveldui padaryta žala.
Privalome vykdyti LR Konstitucijos 17 straipsnį: „Lietuvos valstybės sostinė yra Vilniaus miestas – ilgaamžė istorinė Lietuvos sostinė“ ir rodyti Vilniaus istoriškumą. Būtina restauruoti, tvarkyti ir tinkamai naudoti daugelį Vilniaus istorijos ir kultūros paveldo objektų, tarp jų atstatyti ir sostinės rotušės laikrodį, pastatyti paminklus senosios Lietuvos ir artimesnių laikų valstybei nusipelniusių asmenybių atminimui, prižiūrėti jų memorialinį paveldą.
Sostinės rotušės laikrodžio atstatymas turėtų paskatinti Vilniuje, ypač senamiestyje, esančių paminklinių pastatų savininkus ir naudotojus pasirūpinti, kad jų valdomų pastatų fasadų sienų tinkas nebūtų ištrupėjęs, kad nesiluptų sienų dažai, kad pastatų architektūros detalių neužgožtų reklama, kad įmonių pavadinimai atitiktų valstybinės kalbos komisijos reikalavimus ir Vilniaus senamiestis būtų lietuviškas, kad būtų išsaugotos įėjimų į pastatus istorinę vertę turinčios durys, langų apvadai, balkonų tvorelės, įvažiavimo į kiemus vartai ir kt.
Daug kur galima atstatyti ir buvusio dydžio paminklinių pastatų langus, duris ir kitas sunaikintas detales. Reikėtų ir Vilniaus istorinio centro kūrėjų – amatininkų cechų ir pirklių gildijų – atminties ženklų ant išlikusių jų pastatų. Būtina prižiūrėti pastatų kiemuose esančius gėlynus ir medžius. Kiekvieną rytą sostinės senamiestis turi pasitikti turistus švarus, sutvarkytas ir svetingas.
Vilniaus rotušės laikrodžio atstatymo sąlygų pristatymas visuomenei yra svarbus ir todėl, kad 2023 m. pradėtas rengti Vilniaus miesto planas ir Vilniaus senamiesčio specialusis planas. Šių planų rengėjai turi profesionaliai ir atsakingai įvykdyti jiems pavestą darbą ir padaryti ne ES provincijos miesto, bet nepriklausomos Lietuvos valstybės, turinčios ilgaamžę istoriją, sostinės ateities planą.
LR kultūros ministerijos Kultūros paveldo departamento direktorius Vidmantas Bezaras (2023 09 19 raštu) kreipėsi į šių planų rengėją UAB „Vilniaus planas“ prašydamas Vilniaus rotušės laikrodžio atstatymo sprendinį „integruoti į rengiamo UNESCO pasaulio paveldo sąraše esančios vertybės – Vilniaus istorinio centro Vilniaus senamiesčio ir jo apsaugos zonos tvarkymo planą“.
Atstatant rotušės laikrodį, reikėtų pagalvoti ir apie sostinės rotušės dabartinę paskirtį. Senaisiais laikais rotušė buvo miestiečių, pirmiausia amatininkų ir pirklių, veiklos ir miesto gyvenimo tvarkos koordinavimo centras.
Matyt, ir šiandien sostinės rotušė turėtų plačiau atverti duris miesto bendruomenei, pirmiausia senamiesčio gyventojams, čia įsikūrusioms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, kurios užsiima sostinės kultūros paveldo apsauga, kasdienine priežiūra ir tvarkymu. Vilniaus rotušė turėtų būti pramoninkų ir humanitarinės inteligentijos bendravimo centras.
Rotušės bokštas su jame įtaisytu laikrodžiu turėtų būti atstatomas didele dalimi Lietuvos gyventojams ir įmonėms „prisidedant po plytą“, užsienyje gyvenančių tautiečių, kultūros fondų, kitų kultūros mecenatų skiriamomis lėšomis.
Autorius yra Lietuvos kultūros politikos instituto direktorius
Priedas: Informacija apie jau padarytus istorinio sostinės laikrodžio atstatymo parengiamuosius darbus:
L I E T U V O S K U L T Ū R O S P O L I T I K O S I N S T I T U T A S
Atstatykime Lietuvos sostinės rotušės laikrodį
Vilniaus rotušės bokšto su jame įtaisytu laikrodžiu atstatymo idėja yra svarbi visiems Lietuvos gyventojams ir svarstoma ne pirmi metai. Pasiūlymai atstatyti sostinės rotušės laikrodį būdavo aptariami Vilniaus miesto savivaldybėje, LR kultūros ministerijoje, Lietuvos mokslų akademijoje, LR Seime, mokslinėse konferencijose.
Tačiau rotušės laikrodžio atstatymas būdavo vis atidedamas, nes istorikai, kultūros paveldo ir kiti specialistai, pritardami rotušės laikrodžio atstatymo idėjai, rekomenduodavo pirma ištirti išlikusią sostinės rotušės ir jos laikrodžio istorijos medžiagą, įvertinti, kiek ją galima panaudoti atkuriant autentiškos architektūros laikrodžio bokštą.
Lietuvos kultūros politikos instituto raginamas mokslo istorikas prof. dr. Libertas Klimka atsiliepė į istorikų ir kultūros paveldo darbuotojų rekomendaciją ir parašė studiją „Vilniaus rotušė ir jos laikrodis“. Ją išleido Institutas ir Lietuvos mokslų akademijoje surengė jos pristatymą visuomenei. Remdamasis studija, Institutas LR Seime surengė konferenciją, kurioje buvo aptariama Lietuvos sostinės rotušės laikrodžio, svarbiausiojo valstybės laikrodžio, atstatymo idėja.
Konferencijos dalyviai, tarp jų ir grupė LR Seimo narių, dalyvavusių konferencijoje, pritarė sostinės rotušės laikrodžio atstatymui ir nutarė, kad reikia parengti Vilniaus rotušės laikrodžio atstatymo sąlygas ir kad tai galėtų padaryti Lietuvos kultūros politikos institutas, subūręs kvalifikuotų specialistų grupę.
Institutas tai ir padarė – subūrė specialistų grupę ir parengė Vilniaus rotušės laikrodžio, svarbiausiojo valstybės laikrodžio, atstatymo sąlygas. Grupės sudėtis:
Algimantas Degutis, paveldo apsaugos specialistas.
Egidijus Saulius Juodis, inžinierius, VILNIUS TECH universiteto profesorius.
Arvydas Každailis, dailininkas, heraldikas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas.
Libertas Klimka, mokslo istorikas, etnologas profesorius.
Ričardas Krištapavičius, architektas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas.
Petras Kunca, LMTA profesorius, Kampanologų (varpų muzikos atlikėjų) bendrijos narys.
Jolita Marcinkevičienė, Vilniaus senamiestyje įsikūrusios Vyčio gimnazijos direktorė.
Giedrė Eleonora Miknevičienė, Restauratorių ir Architektų sąjungų narė, Vilniaus rotušės kompleksinio restauravimo projekto 1995–1997 m. vadovė.
Irena Paukštytė, Vilniaus senamiesčio seniūnė.
Rasa Trapikienė, LR kultūros ministerijos Kultūros paveldo departamento Metodinio konsultavimo ir teritorijų planavimo skyriaus vedėja.
Andrius Ušinskas, VILNIUS TECH universiteto Elektroninių sistemų katedros docentas.
Birutė Valionytė, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo Kovo 11-osios akto signatarė, Signatarų klubo prezidentė, LDK kunigaikščių rezidencijų, pilių, rotušių nuotraukų ir tekstų apie juos autorė ir šio paveldo knygų autorė.
Rotušės laikrodžio atstatymo sąlygų rengėjai rėmėsi minėta prof. dr. Liberto Klimkos studija-knyga „Vilniaus rotušė ir jos laikrodis“ ir kitais sostinės rotušės, jos aikštės bei Vilniaus miesto kultūros paveldo tyrimais (V. Drėmos, S. Samalavičiaus, J. I. Kraševskio, A. Čaplinsko, A. Tautavičiaus, A. Tylos, V. Merkio, J. Kasparavičienės, A. Kuncevičiaus, K. Katalyno, J. Jurginio veikalais).
Rotušės laikrodžio atstatymo sąlygose parodoma juridiškai pagrįsta galimybė atstatyti rotušės laikrodžio bokštą su jame įtaisytu laikrodžiu nepažeidžiant UNESCO globojamo kultūros paveldo – viduramžiais sukurto miesto centro apsaugos reikalavimų. Rotušės bokšto architektūrinis vaizdas turėtų būti atstatomas remiantis išlikusia istorine buvusio bokšto vizualine medžiaga.
Numatoma ir tinkamiausia bokšto vieta priešais rotušės fasadą, aikštės kampe (į Vokiečių g. pusę), negadinant aikštės, bet priešingai – atkuriant jos istorinę savastį. Laikrodžio mechanizmo įrangoje reikėtų naudoti naujausias technikos, kompiuterijos, lazerių technologijas. Bokšte turėtų būti laikrodžio varpas, nedidelis karilionas ir vieta lazerinių šviesų įrangai. Ypač naujoviška būtų šiandieninė laikrodžio paskirtis. Kompiuterinėmis programomis perteikiamas informacijos turinys turėtų atitikti šiuolaikinius gyventojų poreikius ir interesus.
Atstatytas Vilniaus rotušės laikrodis su šiuolaikiškai išplėtotomis funkcijomis neabejotinai bus jungtimi tarp istorinės miesto praeities ir jo ateities vizijos. Tai bus istorijos paveldo, kartu ir šiuolaikinio mokslo, technikos inovacijų paminklas, žinomas ir lankomas Lietuvos gyventojų ir užsienio šalių turistų.
Sostinės rotušės laikrodis bus atstatomas, nes reikia grąžinti Vilniaus rotušei ir jos aikštei istorinę savastį. Lietuvai būtina turėti svarbiausiąjį valstybės laikrodį – valstybingumo simbolį.
Instituto direktorius Antanas Staponkus
2025 01 03
