Antanina Strumilienė. Juos valdo ne kilnūs siekiai „vardan tos”, ne protas, ne išmintis. Juos valdo KERŠTAS.

Bandydama užtušuoti visišką vyriausybės fiasko, siekiant nukreipti dėmesį nuo to purvo, į kurį įklimpo Anūkas, LRT Pumprickaitės laidoje suorganizavo dvaro „skalikų” mobingą prieš Prezidentą.

Ar jiems patiems nejuokinga, pasižiūrėjus į savo laidas? Laidą, matyt, užsakė Gabrieliaus kompanija.
Ir toliau suvedinėjamos Anūko sąskaitos su Nausėda ir ne kitaip.

Kaip nesąžiningai ir neprofesionaliai laidoje iškarpytos ir sumontuotos Prezidento kalbų ištraukos. G. Nausėda video montaže atsakinėja į akivaizdžiai skirtingo konteksto klausimus, o įrašu bandoma įteigti mintį, kaip Prezidentas kaitalioja savo nuomonę.

Po videoįrašo prasideda Prezidento „spardymas”. Laidoje – šeši prieš vieną. O ir tam vienam prasižioti neleidžiama. Kodėl Anūko „nuopelnų” LRT šitaip nepakedena?

Matant, su kokiais Vyriausybės šarlatanais tenka dirbti Nausėdai, ir kiek dvaro „šunų” jį puola ir kandžioja, – tai Nausėdai dar neblogai sekasi. Laidos metu buvo bandoma įtikinti, kad dėl visko, kas blogai, kaltas Prezidentas, bet jokiu būdu ne URM valdovas, kurio net vardo minėti negalima.

Ir tokie „ufonautai”, kurie kalbėjo laidoje, moko studentus, graudu klausyti. Į LRT laidą sukviesti ir surikiuoti patyčių virtuozai, konservatorių atrama, „šaikos” gelbėtojai. Jie bėgioja po televizijas, tyčiojasi iš Nausėdos, daro tai, ką moka. O nemoka daugiau nieko.

Jiems „spardyti” ir menkinti valstybės vadovą yra norma. Žurnalistinis mobingas yra norma. Normalu aukščiausią šalies pareigūną juodinti, niekinti, žeminti.

Peržengus raudoną liniją LRT studijoje savigarbos ir sąžinės lemputė neužsidega niekada. Honorarai į jų sąskaitas kapsi, mokesčių mokėtojai juos išlaiko, o jie stovi ir erzina žiūrovus. Žiūri į juos ir galvoji: „Taip elgiasi žmonės, kurie sėda prie vairo tris savaites atgėrę.”

LRT su savo „politologais” arklių nestabdo. Nors jau peržengtos visos politinės pagarbos ir žurnalistinės etikos ribos. Žurnalistinė etika aplenkė jų gryčią, o jei ir buvo užsukusi, tai tik kelio pasiklausti. Jie sąmoningai įžeidinėja šalies vadovą, užsiima intrigomis, nešvariais žaidimais. O juk retkarčiais derėtų žvilgterėti į veidrodėlį. Koks kreivas jų pačių veidelis. Kol valdžioje – sava „šaika”, jiems atrodo, kad „virš manęs tik dangus”.

Bet juk viskas sugrįš bumerangu. Ir gali prastai baigtis. Pinigai jų galvose protui vietos nepaliko. Žiūrint į juos eteryje įspūdis susidaro toks, lyg jie savaitę būtų gėrę, bet nežino, su kuo.

Kažin, ar yra skiepas nuo LRT išsigimimo, parsidavimo ir durnumo, kuris veiktų bent metus? Stovi ir šneka šeši prieš vieną – lyg girti statybininkai. Ir nė nemano atsimerkti.

Visų greičiu sukasi LRT patyčių ir propagandos variklis, ant menčių guldomas Prezidentas, genderizmo vėjai jiems pertraukė galvas, ruporų patrankos užtaisytos ir paruoštos trims metams į priekį, genderinės ideologijos žarnynas Lietuvėlę virškina toliau, dvaro svita, apsinarkošinusiu kreivu veideliu, laukia progos ištarti: „Mes laimėjom”.

Štai kur tikroji Lietuvos nelaimė, štai kur tikrasis virusas ir baisiausias maras. Jis visu svoriu užgriuvo Marijos žemę. Pamatysime, ko dar nematę.

Kovoti su jais yra tas pats, kas pasiųsti kairės rankos mažąjį pirštelį kautis su dešinės rankos kumščiu. Juk tokie pinigai skiriami jų programoms.

Jėgos nelygios ir jie tą žino. Kovą su jais galima tęsti nebent sapnuose. Su jų beprotybėmis net kovoti žema.
Ši Vyriausybė – žiauriausia sankcija Lietuvai. Ji – kaip vėžys, o jis savaime nedingsta. Ir už ką Aukščiausiasis mus taip baudžia?

Kada LRT parodys video montažą ne tik apie prezidentą Nausėdą, bet ir apie Vyriausybės darbus: apie karą su Kinija, apie jo pasekmes, epizodus iš mūšio laukų su Baltarusija, su Rusija, sceneles apie naujus mokesčius, apie kainų kilimą, tyrimą apie tai, kaip URM trijų vyrų galvoje gimė mintis ginti Taivano nepriklausomybę, apie URM viceministro Adomėno ryšius su Taivanu, kaip viceministro Adomėno dukrelei sekasi studijos Taivano universitete, kas jas apmoka, kai tuo tarpu Lietuvoje studentams durys į universitetus užvertos.

Kada bus parodytos scenelės apie draudimus, ribojimus, grasinimus, prievartą, melą, apie žmonių gyvenimo reguliavimą iki smulkmenų, apie ligoninių uždarymą, apie draudimus lankyti artimuosius paskutinę gyvenimo valandą.

Apie Šimonytės „toliaregiškus” sprendimus, jos vaidinimus, lakstymą, apie valdančiųjų prišauktus milijardinius nuostolius valstybei, apie pataikavimą Briuseliui, apie viešųjų pinigų taškymą. Apie tai, kad pasaulis jau atvirai Anūką „durneliu” vadina. Kada LRT parodys tokį „filmuką”?

Pasistengti teks nemažai. Bet juk apie Nausėdą kurdami „filmuką” pasistengė. Apie Vytautą Langsbergį keturių valandų trukmės filmą jau sukūrė, vakar jau ir filmo ištraukas parodė. Džiaugiasi patriarchas. Šitokia garbė.

O ką apie tą filmą galvoja žmonės?- išėję į gatvę paklauskite. Ir kiek kainavo filmo sukūrimas, priminkite. O kai kursite filmą apie Šimonytę – būtinai nepamirškite tautos „meilės” „blondinei”. Juk pagal jūsų užsakytus reitingus ji yra „mylima”, pati tinkamiausia premjerė.

Nepamirškite parodyti „tautos mylimą” „blondinę” aukštai iškelta galva, nors jos kinkos dreba kasdien. Tik nepalikite vaidybinio broko ir loginių skylių siužete. Nes filme apie Nausėdą jų liko daug. Nepamirškite akių dūmimo – juk tai jums gaunasi. Ir nepamirškite išeiti priimti Anūko gėlių, o gal ir kokio „apdovanojimo”.

Žiūrėjau LRT „filmuką” apie Nausėdą, žvelgiau į nužmogėjusių samdytų „politologų” ir „žurnalistų” veidus studijoje ir jaučiau svetimą gėdą, kurią LRT daro visai žurnalistų gildijai. Jų intelektas baigėsi trečios klasės paskutiniame suole. Ir Kubos mafija čia nepadės. Kerštas bukuose kviestinių pašnekovų veiduose paliko tuštumą. Kerštas niekada jiems negrąžins to, ką televizijos studijoje jie prarado. Ir niekada neduos to, ko jie ieškojo. Jų kerštas neturi pabaigos. Jis juos įtraukė ir neleis pabėgti.

Dvaro ruporams ir „nacionaliniam transliuotojui” atsakyti galima tik visuotine tautos panieka. Bet nė jos jie neverti. Net žvėrys nekeršija. Šiuo atžvilgiu žvėrys juos stipriai lenkia. „Šaiką” ir jų „skalikus” valdo ne kilnūs siekiai „vardan tos”, ne protas, ne išmintis. Juos valdo KERŠTAS.

Keršto dėmę jie savo marškiniuose iki mirties turės nešiotis. Savo sąžinės marškinius jie ne ta puse apsirengė ir sunkiai nuplaunamu neapykantos purvu susitepė. Jų keršto purvas juodesnis už kraujo dėmę, kurią ne vien marškiniuose jie turės nešiotis.

Žiūrint į juos darosi sunku gyventi. Jie parsidavė „šaikai”, išdavė tautą. Ne jie sukurs gerovės Lietuvą. Ne su jais Kovo 11 – ąją pajusime atgimimo dvasią. Jie Lietuvą atskyrė nuo tautos ir laisvės. Tai jų dėka tauta viena, Lietuvos – dvi Jų žodyne žodžio „Tėvynė” nėra. Blogiau. Tėvynės jie niekad neturėjo. Kaip jie gyvens, ką mylės, kaip augins vaikus, ką žiūrėdami į Prezidentą, kalbės Sausio 13 – ąją, Vasario 16 – ąją? Kokia bus jų vienybė ir laisvė?

Juk jie, kartu su valdančiųjų „šaika”, stato Lietuvoje aukščiausias neapykantos sienas, griauna valstybę, išduoda Tėvynę, parduoda laisvę ir nesuvokia, kas yra vieninga, solidari šalis.

Graudu, kad atėjo metas ginti Prezidentą. Lietuvoje to nebuvo seniai.

Laikykis, Lietuvėle, kiek pajėgi.

Autorė pažymi, kad tai jos nuomonė.