2024-11-25, Pirmadienis

Antroji Lietuva

e6eb755e6c5f466baf0b78d8892a699e411f80c0_article_scale

Susidaro įspūdis, kad pastarosiomis dienomis Lietuva, sulaikiusi kvapą, laukia. Neseniai Seimo rinkimus laimėję „valstiečiai-žalieji“ – naujas ir nepažįstamas Lietuvos politinio lauko žaidėjas, vienus trikdo, o kitus gąsdina. Jau netrukus, pradėjus dirbti naujam Seimui, ims ryškėti ir tikrasis šios partijos paveikslas. Bet viena aišku jau dabar – LVŽS yra unikalus reiškinys Lietuvos politiniame gyvenime, nes atstovauja tai visuomenės daliai, kuri sudaro daugiau nei pusę Lietuvos, tačiau ilgą laiką buvo užmiršta politinio elito.

Daugybė požymių rodo, kad maža mūsų šalis yra ryškiai pasidalinusi į dvi dalis – vadinamąsias „dvi Lietuvas“. Pirmoji Lietuva gyvena miestietišką, gana pasiturintį gyvenimą, yra išsilavinusi, vakarietiška ir liberali, per rinkimus balsuoja už dešiniąsias jėgas ir nuolat nustemba, kai laimi visokios darbo partijos. Tuo tarpu antroji Lietuva – visai kitokia: gyvena mažuose regiono miesteliuose ir kaimuose, dažnai skurde arba šešėlyje, skęsta socialinių problemų liūne, jaučiasi užmiršta ir ilgisi praeities. Per rinkimus jie desperatiškai ieško politinės jėgos, kuriai nors kiek rūpėtų, ir nuolat nusivilia.

Neperdėsiu sakydamas, kad šių dviejų Lietuvų atskirtis – tai ryškiausia ir svarbiausia mūsų laikų socialinė perskyra. Ją iliustruoja milžiniški gyventojų pajamų ir nedarbo rodiklių skirtumai, pašalpų gavėjų koncentracija, dideli emigracijos ir savižudybių mastai regionuose. Šią atskirtį pamatome po kiekvienų Seimo rinkimų, kai didmiesčiai ir regionai rinkimų žemėlapyje nusidažo skirtingomis spalvomis, o socialiniai tinklai ima ūžti stebėdamiesi, kas gi tas paslaptingas populistinių partijų rinkėjas, kurį retas miesto gyventojas buvo matęs gyvai.

Šis antrosios Lietuvos gyventojas – tai žmogus, kuris nuolat rinkdavo populistus, tikėdamasis sulaukti bent kiek dėmesio ir rūpesčio, nes kito pasirinkimo neturėjo. Ir kiekvieną kartą nusivildavo, kai naujasis gelbėtojas sėkmingai susiliedavo su miesčionišku Vilniaus politiniu elitu ir užmiršdavo savo pažadus ir rūpinimąsi regionų problemomis – ypač kai prasidėdavo postų ir fondų dalybos.

Kalbu būtuoju laiku, nes šie Seimo rinkimai – istorinis atvejis. Kaip jokia kita partija anksčiau, LVŽS pirmą kartą iš tikrųjų atstovauja antrajai – užmirštai, nematomai – Lietuvai (nepaisant to, kad už juos balsavo ir daug miestiečių).

Daugiai skaitykite www.bernardinai.lt

Reklama

Susiję straipsniai

Edvardas Čiuldė. Kas čia yra Vingių Jonas, o kas – sofistai?

Jeigu labai norisi, su pritemtos vaizduotės pagalba Remigijų Žemaitaitį galima pavadinti Vingių Jonu, tačiau net ir labai norint,...

Šiaurės Europos šalys atsisako kurti visuomenę be grynųjų pinigų

Dėl hibridinio karo ir kibernetinių atakų, kuriomis kaltinamos prorusiškos grupuotės, padažnėjimo Šiaurės Europos šalys imasi atsargumo priemonių –...

Nuo balso tausojimo iki suplanuotos dienotvarkės: kas svarbu dainininko kelyje

Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre vyko didžiulio auditorijos dėmesio sulaukęs antrasis tarpdisciplininis simpoziumas „Žmogus kuria balsą“. Besidomintieji...

Karas Ukrainoje. Tūkstantis penktoji (lapkričio 24) diena

Locked N’ Loaded | Veidaknygė Niekada nebuvo ir vėl. Anksčiau minėjome, kad atakuodami Ukrainos teritoriją S300/400 raketomis rusai prisižais. Juk...