Tekstas iš Valdo Sutkaus veidaknygės
Rašytojas Robertas Petrauskas apie Ameriką ir Europą. Santrauka iš pokalbio YouTube laidoje „Vėl tie patys“
Visas šitas dabartinis frustracinis pyktis, neapykanta, toks bandymas išsilieti, kad Trampas toks ir anoks, kalba apie bejėgiškumą. Kas iš to, kad tu nekenti Trampo? Europa yra kultūringesnė ir įsivaizduoja moralinį savo pranašumą. Tačiau mes norim nekęsti Trampo ir tuo pačiu norim, kad jis mus apgintų, nes jis tiesiog privalo mus apginti. Bet taip negali būti. Tai yra toksiški santykiai ir dėl to Vakarų civilizacija yra pavojingoje teritorijoje, kur Marsas ir Venera išsiskiria.
Amerikiečiai yra iš Marso, jie yra tokie, kurie už savo „paniatkes“ gali į nosį duoti, ir visa kita, bet jie tokie yra. O Europa yra iš Veneros, kurie mėgsta gražiai rengtis, baliavoti, patikti, prekiauti. Tai yra toks europietiškas požiūris, kad Europa pastoviai kažkaip išsisuka. Europa, kuri dabar yra praradusi valią ir drąsą kariauti, iš tikrųjų kaip kažkas tokio gali atsirasti politiniame žemėlapyje būtent per karą.
Europa yra ta, kuri mėgsta pramogauti, bet tik ne kariauti. Tačiau ji neleidžia pasibaigti šitam karui, nesutinka su derybomis, bet į karą eiti irgi nenori. Kariauti nenori. Tie, kuriuos mes laikome blogais – jie daro tai, ką sako, jie tokie yra, jie ir daro. Ir su priešais yra viskas aišku: jie daro tai, ką sako. O tie, kurie sako, kad jie yra labai faini ir labai geri, iš tikrųjų nedaro to, ką jie sako, arba netgi daro atvirkščiai. Ir dabar, kai Europa varo ant Trampo, (va – dabar yra dėl ko pavaryti), tai ji vis tiek lieka toje pačioje vietoje, kurioje pašnekėt galiu, o daryti – ne.
Varyti ant Trampo, iš tikrųjų, yra neverta vien jau dėl to, kad ta Amerika, kuri buvo prieš Trumpą, nebuvo kitokia. Joe Bidenas, likus 5 mėnesiams, žinojo, kad karas bus, matė žvalgybos duomenis, matė, kad rusai puls. Ir ką daro ? Sako Ukrainai, kad jus puls, bet priima sprendimą nieko nedaryti, neginti Ukrainos, nes pagal jų skaičiavimus, jie negali to padaryti. Dėl to, kad Rusija turi atominį ginklą, jie nenori veltis į konfliktą dėl Ukrainos. Amerika, norėdama pasielgti pagal vertybes, turėtų atstovėti Ukrainą, arba jeigu ji sako, kad jūs tikrai neatsilaikysite, tai tada galbūt turi panaudoti savo diplomatinę jėgą ir tartis. Vietoj to sako, kad mes nesitarsim su Putinu todėl, kad jis yra blogas. Ukraina yra paliekama viena ir tie, kurie kalba už vertybes, jie atiduoda ją Putinui.
Bet Ukraina atsilaiko ir tada prasideda žaidimas iš naujo. Istorija yra tokia, kad Ukraina buvo atiduota ir anoji Amerika, lygiai taip pat kaip ir dabartinė Amerika, sako, kad Ukraina negali įstoti į NATO, nes Rusijai tai netinka. Woodwardo, knygoje „Karas“ yra epizodas, kai Borisas Johnsonas skambina Putinui ir sako: tai, ką tu kalbi apie Ukrainos stojimą į NATO, nėra tiesa, ji nebus priimta į NATO artimiausius 50 metų. O Putinas sako, kad tu eik ir garsiai tą pasakyk spaudos konferencijoje kartu su Šolcu, Makronu ir Bidenu. Ir parašykite raštu, kad Ukraina negaus NATO narystės. Ir jie visi atsako, kad negali to pasakyti dėl to, kad taip padarydami jie praras savo veidą. Ir diskusija baigta. Pasirinkime išsaugoti veidą ar Ukrainą, jie renkasi išsaugoti veidą ir paaukoti Ukrainą.
Ir galiausiai, po trijų metų, mes turim Trampą. Ne Trampas pradėjo šitą karą, ne Trampas buvo už vairo, kai buvo 2014 metai ir Krymo okupacija, ne Trampas yra atsakingas dėl to, kas dabar čia vyksta. Tačiau kai Trampas sako, gal vis dėl to, jei jau neišėjo to karo per tiek laiko laimėti, gal reikia derėtis, tai jis yra užsipuolamas. Bet tie, kurie sako, kad negalima derėtis, neturi jokio pergalės scenarijaus.
Galbūt dabar gali įvykti ir skyrybos tarp Amerikos ir Europos dėl to, kad Europa, būdama silpna, vis tiek jaučia kažkokį moralinį pranašumą prieš Ameriką. Europiečiai sako, kad amerikiečiai yra durniai, trampistai visokie. Bet mes nesuprantam, kad visi tie europiečiai, kurie keikia Ameriką, yra girdimi Amerikoje. Mes priėjom tą tašką, kai mums reikia nustoti svajoti ir patiems pagalvoti apie save. Tartis su lenkais, tartis su Suomija, tartis su Latvija. Čia yra mūsų planas. Mes turim galvoti, ką mes turėtume duoti.
Nuoroda į laidos įrašą. Apie Ameriką ir Europą nuo 2 val. 14 min.
Captcha KGB verification failed: gal žinai, kur Antrasis pasaulinis karas vadinamas „Geru karu”? Be tų dviejų karų Amerika nebūtų tapusi tuo, kuo tapo ir kagebistai bei Kapsukės absolventai mums akių nedraskytų, kaip dabar, o gatves šluotų vietoj mūsų. Amerika neleis savo kraujo sąjungininkei pralaimėti, nes ir ji be jos ne kažin kas. Amerika, vadinasi, Anglija jau daugiau ne 200 metų tarpusavyje nekariavo – karts nuo karto pasipraktikuodamos Krymo eksperimente. Išbandydamos naujas karybos technologijas kitų kraujo sąskaita.
Šio str Autorius, kalbėdamas apie ištižusią Europą, matyt gerai pamiršo XX a Europoje kilusius du pasaulinius karus. Per ilgus dešimtmečius po WWII Europa ir ypač Vokietija buvo giriamos už pasitaisymą ir taikingumą. Visi džiaugėsi mažomis išlaidomis naujam karui – ir Amerikos skėčiu virš galvų. Taip galėjo tęstis ir toliau, bet – Rusijoje išlindo Putinas. Kaip susipykęs su realybę kėgėbistas, kurio laikas tuojau tuojau baigsis… Dar nesibaigė, bet vis viena baigsis ir net įdomu , kaip bus su ruošimusi karui Europoje kada iš Rusijos nebeliks pavojaus taikai….