2021 m. Rugsėjo 10 d. Vilniuje Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras kartu su partneriais organizavo tarptautinę konferenciją „Ginkluotas antikomunistinis pasipriešinimas Rytų ir Vidurio Europoje 1944–1953 m.“, kuri buvo skirta Juozo Lukšos – Skirmanto, Daumanto 100-osioms gimimo metinėms paminėti.
Konferencijos dalyvius, svečius pasveikino bei savo įžvalgomis dalinosi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys, LR Seimo pirmininko pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė bei Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis.
Konferencijoje Lietuvos ir užsienio mokslininkai skaitė šiuos pranešimus:
„Juozas Lukša ir jo bendražygiai antrosios misijos Vakaruose metu (1948–1950)“ (Vidmantas Vitkauskas),
„Juozas Lukša ir Švedijos vaidmuo“ ( Jonas Ohman),
„MGB agentūrinė byla „Nieman“ – agentūriniai žaidimai su JAV žvalgyba“ (Dr. Darius Juodis),
„Lenkijos pogrindžio kontržvalgybos veikla prieš sovietinę okupaciją 1944–1948 m.“( Dr. Tomasz Balbus, Lenkijos Tautinės atminties institutas),
„Slaptosios misijos iš Švedijos į Estiją ir Põõsaspea nesėkmė 1951 m.“ (Dr. Meelis Saueauk, Estijos istorinės atminties institutas),
„Peterio Čevers grupė“ (Dr. Ainars Bambals, Nacionalinis Latvijos archyvas),
„Stiklinės lubos“: radikalaus ukrainiečių nacionalizmo jėga ir sunaikinimas“ (Dr. Alexander Gogun, Berlyno laisvasis universitetas),
„Išlikimo, teisėtumo ir nepriklausomybės klausimai: Vengrijos karo metų ministras pirmininkas Miklos Kallay Soviеtų Sąjungos dominavimo eros išvakarėse (1944–1956)“ (Dr. Andras Joo, Veritas institutas).
Vėliau vyko diskusijos ir neformalūs pokalbiai.
Šiais metais yra prisimenamos 80-osios hitlerinio ir stalinistinio totalitarinių režimų susidūrimo išprovokuoto II-ojo pasaulinio karo, atnešusio daugybę kančių Vidurio ir Rytų Europoje gyvenančios tautoms, metinės.
Stalinas ir Hitleris pasidalino Europą .Stalinui buvo skirta Suomija. Kai Hitleris pamatė sovietinės armijos silpnumą sovietų -Suomių kare, nusprendė užgrobti ir sovietų sąjungą. Labai keistas Japonijos vaidmuo. Ji tarsi buvo Hitlerio sąjungininkė, bet karo veiksmų nepradėjo. Ir tada Sibiro divizijos buvo atitrauktos iš Rytų ir apgynė Maskvą. Dar ir šalčio faktorius suveikė. Čerčilis siūlė sąjungininkų kariuomenę išlaipinti Balkanuose ir atitverti nuo sovietų Bulgariją, Rumuniją, Vengriją, Bet Franklinas Ruzvetas nesutiko. Ir penkis dešimtmečius gyvavo „Varšuvos pakto” blokas. Vokiečiai vis dar vargsta su Rytų Vokietija, o Šiaurės Korėjos atsigavimo dar teks ilgai laukti. Gaila, kad pasaulis, užuot sprendęs klimato ir koronavirusų problemas, turi kentėti nuo atsinaujinusių ginklavimosi varžybų.