Apie šūdgabaliautojus

Edvardas Čiuldė

Bandau įsivaizduoti – kodėl žodis „sionistas“ kartas nuo karto įgyja neigiamas konotacija, nors sionizmo kaip žydų tautos nacionalistinio judėjimo, kėlusio tikslą įkurti tautinę valstybę apibrėžimas nerodo nieko blogo, greičiau – atvirkščiai, juolab kad tokį tikslą žydai labai sėkmingai įgyvendino, o šiandien kaunasi už savo nacionalinės valstybės išsaugojimą?

Be didesnių pretenzijų į apibendrinimą, išsakysiu tik savo visiškai nesmagią nuomonę, kad sionizmo įvardijimas per prabėgusį laiką mutavo neigiama linkme, kaip atrodo, pirmiausiai dėl to, jog sionistai teisę į nacionalistinį reiškinių vertinimą pripažįsta išimtinai tik žydams, drauge nepraleisdami progos blokuoti, jeigu yra bent mažiausia galimybė, arba bent suniekinti kitų tautų nacionalistinį prabudimą, išsityčioti iš nepašvęstųjų tautinių jausmų. Jeigu būtų jų valia, pasaulis būtų padalintas į dvi dalis, t. y. į kospopolistaną, kur dustu prisodrintoje žemėje nesiveisia jokie tautiniai sentimentai, ir nacionalistinę žydų valstybę, kur nacionalinė idėja yra aukščiau visko, beveik lygi Dievui. O toks dvilypumas neatneša jiems garbės, ar ne?

Štai mūsų bendrapilietis Arkadijus Vinokuras kaip tikras cerberis, neprarasdamas budrumo budi Izraelio interesų sargyboje, drauge jau daugelį metų nepraleisdamas nė mažiausios progos suniekinti lietuvių tautą, ieškodamas preteksto dar kartą ir dar kartą užsipulti drovius ir nekaltus lietuvių tautinio sąmoningumo pasireiškimus, vadindamas tai (tegu nudžiūsta jam dvišakis liežuvis) nacizmo ar fašizmo apraiškų suvešėjimu. Kaip atrodo bent man, lietuvių tautos dergimas yra tapęs pirmąja A. Vinokuro profesija (antroji – cirko artistas, klounas).

Tas pats A.Vinokuras sako, kad Lietuva jam be Europos sąjungos teisyno būtų tik žemės gabalas.

Kiekvienas turi teisę išsakyti savo, net labiausiai drastišką nuomonę, niekas iš mūsų neturi teisės įpareigoti A.Vinokurą mylėti jam svetimą tėvynę. Tai savaime aišku, kitaip nepasakysi. Tačiau čia man neduoda ramybės, kelia neaiškų nerimą keli ne iki galo išsakyti dalykai. Ar Lietuvos pavadinimas žemės gabalu yra tik savo nemeilės ir pasidygėjimu svetimai tėvynei demonstracija, ar tokiame pasakyme jau savaip prasimuša pagrindinis, kaip rašoma enciklopedijose, sionizmo lozungas, pažodžiui skambantis taip: „ žemė be gyventojų – tautai be žemės“. Kaip atrodo bent man, antrasis atvejis yra labiau piktas, nes čia kalbama (toks įspūdis) apie gyvybinės erdvės išplėtimą, teritorijų atlaisvinimą tautai įsikurti, neužbrėžiant ribos tokiai plėtrai.

Kitas klausimas, jeigu A.Vinokurui Lietuva yra tik žemės gabalas, ar korektiška jam būtų bandyti įsiūlyti mums prezidentą pagal savo skonį, kaip anas ir daro savo paskutiniame opuse lrt.lt?
Kaip atrodo daugumai iš mūsų, kitais metais rinksime ne žemės gabalo ir ne ES teisyno, o LR prezidentą.

Taip ir bus, jeigu mes savo Tėvynėje nesame tik šūdo gabalas, kaip kartais mėgsta savo oponentus pavadinti viena A.Vinokuro bendramintė.

Kas be ko, didžiausia kandidatų į prezidentus nuodėmė, pagal A.Vinokurą, yra ne iki galo išnaikintas tautinis sentimentas, užstrigę tautinių prietarų rudimentai, todėl, jo nuomone, likimo dovana prezidento rinkimuose yra „mano bičiulio“ Dainiaus Žalimo, tarsi jau išsilaisvinusio nuo visų prietarų, kandidatūra.

D.Žalimas čia yra piešiama vos ne kaip Jėzus Kristus, atėjęs išlaisvinti pasaulį nuo nuodėmės, arba mažiausiai kaip Mozė, galintis išvesti per dykumą. Tačiau jau seniai yra pastebėta, kad nesaikingos panegirikos gali sukarikatūrinti taip giriamą asmenį ir jam pakenkti net labiau nei dora kritika.

Kitas įdomus klausimas, kodėl būtent Lietuvos niekintojai yra pirmose kovos už seksualinių mažumų vadinamąsias teises gretose? Kita vertus, kodėl šie antitautiškai nusiteikę kovotojai už toleranciją nepraleidžia nė mažiausios progos pašlovinti Izraelį ir didžiąją žydų tautą, bandydami mums įpiršti žydšaudžių kompleksus?

Kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio, tai skirtingos idėjos, todėl nuostabą kelią faktas, kad trys nevienarūšiai nusiteikimai suplaukia į vieną krūvą. Kad ir kaip ten būtų, negalėčiau patikėti net priremtas faktų (neduokDie!), kad Izraelio tarnybos finansuoja Lietuvos vardo dergimą mūsų pačių žiniasklaidoje, todėl vis dar, nežiūrint nieko, karštai palaikau nacionalistinio Izraelio kovą už savo valstybės išsaugojimą susidūrimuose su Gazos teroristais.

Tačiau pabandykime įsivaizduoti, kad maždaug po 50 metų dėl visuotinio klimato atšilimo dabartinės Izraelio teritorijos netiks išgyvenimui. Tarkime, čia gyvenanti, klajoklių geną turinti tauta dėl to bus priversta pasiieškoti persikraustymui naujosios Palestinos. Daug ką paaiškintų hipotezė, kad Lietuva yra toks nusižiūrėtas patogios padėties ir nuosaikaus klimato kraštas. Tereikia tik to, kad čiabuviams iš galvos ko greičiau išdulkėtų bet kokie tautiniai prietarai…