Apie V.Rachlevičiaus straipsnį „Atsisveikinimas su sveiku protu. Liumpeninteligentų valanda”

Andrius Navikas

Ne žmogaus teisių ir juolab ne mūsų nepriklausomos valstybės gynimu, o destruktyvia,  prieš valstybės savarankiškumą ir  dorovinį tautinį identitetą nukreipta veikla garsėja Lietuvoje dirbtinai įsteigtos ir užsienio fondų bei mokesčių mokėtojų lėšomis išlaikomos įvairios  tariamų žmogaus teisių organizacijos.

Jų iniciatyva brutaliai plaunamos visuomenei smegenys apie  asmens teisę į laisvą lyties pasirinkimą bei lyties tapatybę (Stambulo konvencija), moters „teisę į kūną”, teisę į surogatinę motinystę, gimdymą in virto (mėgintuvėlyje), teisę į eutanaziją (savižudybę), teisę į narkotikus  bei kitas sutrikusias teises.

Šios sutrikusių teisių organizacijos už mūsų lėšas ruošia peticijas dėl tos pačios lyties asmenų  santuokų įteisinimo, jų iniciatyva kurpiami vaikų atėmimo įstatymai,  švietimo sistemoje revizuojama šalies istorinė ir kultūrinė atmintis,  šios organizacijos rengia provokacines eitynes „Black Lives Matter“ su šūkiais „Fuck police“ (velniop policiją), neva raginančias kovoti prieš rasizmą, nors dauguma Lietuvos gyventojų apie rasizmą yra girdėję tik iš romanų arba  užsienio spaudos įvykių apžvalgose.

Dauguma politikų paklūsta šių organizacijų diktatui, tyli tarsi vandens į burną prisiėmę. Tiesa, viena politinė partija „Nacionalinis suvienijimas“ oficialiai ir atvirai kviečia priešintis ir gintis nuo šio komunistinio gaivalo, kol  jo inspiruojami „protestai” neperaugo į atvirą smurtą ir fizinį susidorojimą su kitaminčiais Lietuvos piliečiais.

Kad toks pavojus jau  prie pat slenksčio, neseniai parodė „Black Lives Matter“ eitynių Vilniuje organizatorės Žmogaus teisių centro vadovės Birutės Sabatauskaitės elgesys – ši tariama  JAV juodaodžių teisių gynėja smurtu išplėšė iš vieno eitynių priešininko plakatą.  Antrasis eitynių priešininkas krito ant žemės ir trenkėsi pakaušiu į asfaltą nelygioje kovoje su  vienu iš Centro vadovės bendražygiu. Minėtų „Žmogaus teisių gynėjų”  dėka eitynės  vos neperaugo į riaušes, jei ne policiją, kurią eitynių organizatoriai palaktuose siuntė velniop.

Šios išsigimimu dvelkiančių sutrikusių teisių bakchanalijos mastą pagaliau pradeda suvokti ir visuomenė. Valstybės krizės akivaizdoje vis aiškiau pastebimas mūsų inteligentijos bejėgiškumas ir pasimetimas, daugelio konformizmas ir pasirengimas užsimerkti prieš  moralinių ir dorovinių principų išdavystę vardan „gardaus valgio šaukšto“. Todėl kyla visai pagrįstos abejonės, ar šios akys atsivers išmušus valstybei lemtingą valandą, kurios tarsi niekas nelaukia…

Šia tema Delfi.lt prablaivinantis Vido Rachlevičiaus straipsnis „Atsisveikinimas su sveiku protu. Liumpeninteligentų valanda”

Didžioji dauguma dabartinių inteligentų yra patys tikriausi prisitaikėliai ir chrestomatiniai kolaborantai. Tačiau apie viską iš eilės. Visų pirma, reikia susitarti dėl sąvokų. Kas yra inteligentas? Dažniausiai ir tradiciškai tai siejama su išsilavinimu – mokytas ir išsilavinęs žmogus.

Tačiau mano požiūriu, tikslesnis yra dr. Jono Griniaus apibūdinimas: „Inteligento vardas siejamas nebe su socialine padėtimi ar dirbamu darbu, o su tomis vidinėmis asmens savybėmis, kurios padaro žmogų šviesų“.

Dar iš vaikystės prisimenu savo senelį, smetoninio kirpimo „Drobės“ fabriko darbininką, kuris buvo šviesesnis žmogus ir daug didesnis inteligentas už daugelį dabartinių diplomuotų akademinio pasaulio veikėjų, pasipuošusių dr., doc. ir prof. vardais. Mano pažįstami Lietuvos kariuomenės karininkai ar Londone sutiktas nei trisdešimties neturintis anglas batų valytojas ir batų priežiūros priemonių versliuko savininkas yra daug didesni inteligentai už daugelį mūsų Vyriausybės ministrų ir dešimtis Seimo narių. Lietuva yra visiškai provincialus Europos užkampis, kuriame, vertinant globaliai, niekas nevyksta. Tokia padėtis suteikia pliusų, kurių, deja, nemokam išnaudoti, bet turi ir minusų.

Vienas iš minusų yra tas, kad absoliuti dauguma Lietuvos žmonių neturi jokio supratimo, kas dabar realiai vyksta Vakaruose ir kur link suka Europa. Pavieniai agentūrų pranešimai arba iš leftistinės meinstryminės žiniasklaidos perspausdinti straipsniukai to supratimo neduoda. Jeigu jums nesvetimas kritinis mąstymas ir matydami ar girdėdami tai, kas jums atrodo keista, nesuprantama arba nesuderinama su anatomijos mokslo abėcėle bei sveiku protu, jūs keliate sau klausimus ir ieškote atsakymų, tai, pavyzdžiui, šiomis dienomis ilgiau pažiūrėję kokią nors amerikiečių ar britų televizijos programą ar skaitydami meinstryminius laikraščius pagalvotumėte, kad pasaulis išsikraustė iš proto. Tradiciškai besišypsantys televizijos laidų vedėjai iš ekrano ramiai kalba tokius dalykus, kad net nejauku.

Nesu žiniasklaidos monitoringo institucija, bet tam, kad turėtumėte bent šiokį tokį supratimą apie Vakaruose tvyrantį informacinį ir emocinį foną, pateiksiu tik nedidelį rinkinėlį šviežių įvykių ir pasisakymų, kurie man užkliuvo ir kurių galbūt negirdėjote. Tai kuo dabar užsiima Vakarų inteligentai?

Liūdniausia, kad masinis pamišimas neaplenkė ir Dievo namų: Kenterberio arkivyskupas, dvasinis Anglikonų bažnyčios vadovas kalba, kad reikia permąstyti esminę Vakarų sampratą, kad Jėzus buvo baltasis, ir nuspręsti, ar reikėtų nugriauti Anglikonų bažnyčiai priklausančius paminklus ir memorialus, kurie gali kažką gali įžeisti.

Britanijoje įvyko pirmoji atvirai rasistinė kampanija „Black Pound Day“, kurios metu buvo raginama pirkti tik iš juodaodžių ir naudotis tik šios rasės atstovų verslų paslaugomis.
Visi girdėjo, kad leftistinis Holivudas, sekdamas geriausiomis sovietų cenzūros tradicijomis, išiminėja iš nuomos portalų filmus, bet yra ir „inovacija“: populiaraus multiplikacinio serialo „Simpsonai“ kūrėjai pranešė, kad baltaodžiams aktoriams nebus leidžiama įgarsinti kitų rasių personažus. Tuo tarpu Holivudo žvaigždės paaukojo dešimtis milijonų organizacijai „Minnesota Freedom Fund“ (MFF), kuri per JAV „Antifa“ viešąjį sparną „National Lawyers Guild“ rūpinasi, kad iš kalėjimų už užstatus būtų ištraukti anarchistai riaušininkai ir vagys.

Čia figūruoja ne tik Justino Timberlake‘o, Steve‘o Carello ir kitų, bet ir – kaip be jo – George‘o Soroso pavardė. Erin Thompson yra kriminalinės teisės profesorė. JAV „John Jay College“ ji dėsto „nusikaltimų prieš meną“ kursą, o jos mokslinių tyrimų objektas – tyčinis kultūros paveldo naikinimas. Neseniai interviu „New York Times“ ji teigė, kad istorinių paminklų naikinimas – visiškai normali praktika. Savo „Twitter“ paskyroje profesorė, remdamasi mokslinių tyrimų patirtimi, mokė „Black Lives Matter“ (BLM) aktyvistus ir vandalus, kaip efektyviau nugriauti Kristoforo Kolumbo paminklą: „… vietoj virvių naudokite grandines, jis nugrius greičiau“. Ši žinutė susilaukė 382 tūkst. „patinka“ ir buvo pasidalinta 93 tūkst. kartų.

Kokius „kadrus“ dabar rengia kairiųjų radikalų kalvėmis tapę Vakarų universitetai, gerai iliustruoja Harvardo absolventės, diplomuotos valdymo ir psichologijos specialistės Clairos Janover pavyzdys. Ši inteligentė socialiniame tinkle išplatino vaizdo įrašą, kuriame tiesiai šviesiai pagrasino „subadyti“ visus, kurie pasakys, kad „visos gyvybės svarbios“. Tuo tarpu Kembridžo profesorė Priyamvada Gopal savo „Twitter“ paskyroje buvo pasisakiusi labai aiškiai: „Baltųjų gyvybės nėra svarbios. Kaip baltosios rasės atstovų“. Už tai universiteto vadovybė ją paaukštino pareigose!
Britanijos peticijų portale Change.org buvo pradėti rinkti protesto parašai ir kai skaičius persivertė per 20 tūkst., ta peticija staiga dingo. Tiesa, šį ir kitus jos įrašus „Twitter“ pašalino, bet karjera garsiajame universitete dėl to nenukentėjo.

Kai į konjunktūrinę politiką ir masinę psichozę įsijungia didysis verslas ir korporacijos kultūriniuose karuose užima konkrečias pozicijas, tai jau yra pabaigos pradžia.

Vyresniosios kartos skaitytojai turbūt prisimena tokią sovietmečio klounadą, kaip draugovininkai. Vyrai su raudonais raiščiais privaloma tvarka buvo varomi į gatves palaikyti tvarkos. Tačiau, pavyzdžiui, Vilniaus universiteto teisės fakultete buvo ir savanorių aktyvistų, kurie svajojo padaryti karjerą „organuose“. Tie dar lakstė po Saulėtekio bendrabučius ir už durų klausėsi, ar kas nors nešvenčia Vasario 16-osios.

Anglijos Šefildo universiteto vadovybė perėmė šią sovietų praktiką ir dar patobulinusi įdiegė savo universitete. Tam reikalui už pinigus yra pasamdyta 20 studentų, „rasinės lygybės čempionų“, kuriems mokama 9,34 svaro už valandą. Jų misija – „kovoti su mikroagresijomis“. Realybėje tai reiškia, kad jie slankioja po studentų miestelį ir paslapčia klausosi, ką kalba kiti studentai ir praneša apie netinkamas kalbas, o prasižengusieji iškart šalinami iš universiteto.

Rašytoju prisistatantis amerikiečių aktyvistas Jeffery Shaunas Kingas meinstryminėje JAV žiniasklaidoje aiškina, kad jis remia skulptūrų, vaizduojančių baltaodį Jėzų griovimą. Liūdniausia, kad masinis pamišimas neaplenkė ir Dievo namų: Kenterberio arkivyskupas, dvasinis Anglikonų bažnyčios vadovas kalba, kad reikia permąstyti esminę Vakarų sampratą, kad Jėzus buvo baltasis, ir nuspręsti, ar reikėtų nugriauti Anglikonų bažnyčiai priklausančius paminklus ir memorialus, kurie gali kažką gali įžeisti. „Matome juodaodį Jėzų, kiną Jėzų, Artimųjų Rytų Jėzų, Fidžio Jėzų“, – vardija arkivyskupas.

Po tokių kalbų reakcijos ilgai laukti nereikėjo. Anglijos istorinės Šv. Albano katedros vadovybė paskelbė, kad „BLM judėjimo šviesoje“ šventovėje, virš pagrindinio altoriaus atsiras paveikslas, garsiosios Leonardo Da Vinci freskos „Paskutinė vakarienė“ interpretacija, kurioje bus vaizduojamas juodaodis Jėzus. Menininkei Lornai May Wadsworth pozavo jamaikietis modelis Tafaris Hindsas. Ir kiti šio paveikslo personažai atspindi „etninę įvairovę“.

Čia turbūt verta pastebėti, kokiu beviltišku ir jokio autoriteto neturinčiu cirku pavirto Rusijos stačiatikių bažnyčia, kuri pastaraisiais dešimtmečiais uoliai keliaklupsčiauja politinei konjunktūrai ir V. Putino režimui. Kai į konjunktūrinę politiką ir masinę psichozę įsijungia didysis verslas ir korporacijos kultūriniuose karuose užima konkrečias pozicijas, tai jau yra pabaigos pradžia.

Nepaisant to, kad buvęs „Facebook“ darbuotojas Ryanas Hartwigas viešai atskleidė, kaip jau ne vienerius metus socialinis tinklas leidžia laisvai demonizuoti baltuosius, heteroseksualus ir policiją, didžiosios kompanijos nuo „Verizon“, „Starbucks“ iki „Pepsi“, nuo „Diageo“ iki „Levi Strauss“ daro milžinišką finansinį spaudimą Markui Zuckerbergui, kad šis dar labiau sugriežtintų cenzūrą.

Kompanijos tiesiog lenktyniauja, kuri iš jų pakvaišusios minios akyse pasirodys uolesnė BLM rėmėja. Pavyzdžiui, „Volkswagen“ pati užsilipo ant pajuokos pjedestalo. Kompanija, kuri visai neseniai masiškai ir sistemingai klastojo savo variklių emisijų duomenis ir sumokėjo milijardines baudas, dabar pareiškė, kad nustojo reklamuotis „Facebook“, nes ten platinama „pavojinga dezinformacija“.

JAV kairieji dabar kliedi apie dar vieną idėją – reparacijas už vergovę. Taigi, žmonės, kurie niekada nebuvo vergvaldžiais, turėtų mokėti reparacijas tiems, kurie niekada nebuvo vergais

Kad ir ką kalbėtų kompanijų atstovai, be jokios abejonės tai yra laiko dvasią atspindintis „inovatyvus“ marketingas. Man visa tai primena praėjusio amžiaus ketvirtojo dešimtmečio vidurio Vokietiją. Kontekstas kitoks, bet principas tas pats – įsiteikti ir plaukti pavėjui. O kai dabar patyrinėji garsių kompanijų istorijas, jos visos gana panašios: įkūrimas, veikla prieškaryje, po to beveik dešimtmečio balta dėmė apie kurią jos nenori prisiminti ir lyg burtų lazdele pamojus, viskas vėl pražysta pokaryje.

Prieš kelias savaites „Facebook“, motyvuodama „pavojumi visuomenės saugumui“, atliko dar vieną masinės cenzūros akciją. Buvo uždaryta 220 paskyrų, 28 puslapiai, 106 grupės ir 95 „Instagram“ paskyros. Visos jos priklausė amerikiečiams, kurie su ginklais rankose saugojo ir gynė savo bei visuomenės nuosavybę nuo anarchistų riaušininkų ir plėšikų. Po to naujieji laisvo žodžio inkvizitoriai uždarė dar 400 „panašaus turinio“ grupių ir 100 puslapių.

Tuo tarpu JAV kairieji dabar kliedi apie dar vieną idėją – reparacijas už vergovę. Taigi, žmonės, kurie niekada nebuvo vergvaldžiais, turėtų mokėti reparacijas tiems, kurie niekada nebuvo vergais. Kalbama apie visai įspūdingą sumą – 14–18 trilijonų dolerių! Kai žmones apleidžia sveikas protas, tada prasideda absurdo iniciatyvų varžybos be jokių taisyklių.

Kai kurie britų NT agentai atsisako „rasistinio“ termino „master bedroom“ (liet. šeimininko miegamasis). Londono merui leiboristui Sadiqui Khanui pavaldžios kompanijos „Transport for London“ klerkams užkliuvo ir viena miesto ikona – „London Black Taxi“ arba juodieji taksi automobiliai. Dabar jie kurpia planus, kaip pervadinti kompaniją, o gal ir perdažyti visas juodas mašinas? Kai kam jau nepatinka ir šachmatų figūrų spalvos bei taisyklės, o kas bus su aprangos kodu „black tie“ arba Coco Chanel sukurta „maža juoda suknele“? O juk kosmose dar yra baisios juodosios skylės! Tai gal apskritai reikia uždrausti juodą spalvą? O ką tada daryti juodaodžiams, juk kompanija „Johnson & Johnson“ paskelbė, kad nutraukia odą balinančių priemonių pardavimą? Sveiki atvykę į beprotnamį, kuriame šeimininkauja ne pakampėse besivoliojantys asocialūs tipai, o kostiumuoti inteligentai.

Nesvarbu, kokių motyvų vedini policininkai priklaupė ant kelio prieš riaušininkus, tačiau tai yra aiškus signalas, kad policija yra politizuota, jos vaidmuo kritinėse situacijose tampa nebeaiškus, o misija – ginti visuomenę ir palaikyti tvarką – vykdoma priklausomai nuo politinių aplinkybių. Tai yra akivaizdūs anarchijos ir šliaužiančio perversmo požymiai.

Akivaizdu, kad JAV, Britanijos ar Kanados policija yra demoralizuota. Tikslas pasiektas. Nesvarbu, kokių motyvų vedini policininkai priklaupė ant kelio prieš riaušininkus, tačiau tai yra aiškus signalas, kad policija yra politizuota, jos vaidmuo kritinėse situacijose tampa nebeaiškus, o misija – ginti visuomenę ir palaikyti tvarką – vykdoma priklausomai nuo politinių aplinkybių. Tai yra akivaizdūs anarchijos ir šliaužiančio perversmo požymiai.

Tiesa, yra ir geras ženklas: Britanijos kariuomenės vadai nusprendė, kad BLM judėjimas yra politizuotas, kova su rasizmu – tik pretekstas, todėl solidarizuojantis su protestuotojais, uždraudė kariams priklaupti ant kelio. Šiuo pavyzdžiu ketina pasekti ir kitos rimtos organizacijos, kurios pagaliau praregėjo, kad „BLM organizacija yra politiškai užgrobta“.

Kodėl visa tai vyksta? Todėl, kad šiai minios beprotybei dirvą išpureno ir tokias „vertybes“ daug metų nuosekliai ir uoliai formuoja politkorektiška ir iš esmės kairuoliška meinstryminė Vakarų žiniasklaida. Pavyzdžiui, garsus dienraštis „The Guardian“ Anglijoje pašaipiai vadinamas „Antifa“ politiniu sparnu.

Kaip tas masinis pamišimas atsiranda?

Čia veikia vadinamosios tylos spiralės fenomenas. Jo esmė ta, kad žmonės kopijuoja aplinkinių elgesį ir nenorėdami išsiskirti iš minios, pasiduoda bandos instinktui. Tuo pat metu unikalaus ar kitokio mąstymo žmonės įvairiomis formomis atstumiami, o tai yra aiškus signalas ir perspėjimas, kad, jei nenori nukentėti, privalai eiti kartu su minia. Tokiomis aplinkybėmis sveikas protas ir individuali nuomonė dingsta iš akiračio ir sukuriama iliuzija, kad taip mąsto ir tokias vertybes išpažįsta visa visuomenė.
Bendra emocinė atmosfera, pavyzdžiui, Britanijoje, dabar patyliukais vadinama „baltąja tyla“. Dar niekada šalyje nebuvo tiek daug kalbėti bijančių žmonių. Tuo tarpu idėjų kalvės „Policy Exchange“ neseniai atlikta apklausa parodė, kad 69 proc. britų didžiuojasi savo šalies istorija. 77 proc. teigia, kad iš istorijos reikia mokytis, o ne perrašinėti ją, o 75 proc. apklaustųjų mano, kad policija turėjo griežčiau reaguoti į leftistų siautėjimus ir apsaugoti paminklus nuo vandalų.

Vis dar pasitaikantys sveiko proto žybsniai signalizuoja, kad pamynus visas visuomenę vienijusias vertybes, Britanija patyrė „psichikos lūžį“. Ir čia lemiamą vaidmenį suvaidino inteligentai, o tiksliau – gana nauja jų grupė. Kai pirmieji BLM protestuotojai ir riaušininkai pasirodė JAV ir Britanijos miestų gatvėse, pirmose gretose su jais žygiavo ir būriai liumpeninteligentų.

Kas tie liumpeninteligentai? Dažniausiai tai universitetus baigę žmonės, praktiškai visi humanitarai, studijavę visokiausius mandrus socialinius ir politikos mokslus, prirašę kalnus beprasmiškų disertacijų genderizmo ir visokių kitokių -izmų bei lygybių temomis. Tai pseudointelektualai, kuriuos universitetai įstūmė į socialistinių haliucinacijų pasaulį. Jie gyvena savo mikrovisatoje, o jų indėlis į visuomenės gerovę praktiškai lygus nuliui. Dauguma jų neranda darbo pagal specialybę, neturi aiškių tikslų, gyvena iš pašalpų, jaučiasi nereikalingi, yra pikti ir labai agresyviai primetinėja kitiems prievoles prisijungti prie įvairių leftistinių judėjimų, tarp jų ir BLM. Be to, jie įsivaizduoja esą svarbūs ir nori būti didelių pokyčių dalyviais – aš juk baigiau Oksfordą ar Kembridžą!

Universitetinį išsilavinimą turintys intelektualai spjauna į realybę ir sveiką protą ir vis giliau neria į jiems patogaus melo bei iliuzijų pasaulį ir užsiima amoralia agresija visuomenės atžvilgiu. Jie išrado daug naujų „revoliucinių“ terminų, monopolizavo tiesą ir sprendžia, kas yra gerai, o kas blogai.

Ir štai politkorektiškasis pasaulis jiems pakišo galimybę ir iš aukų jie tapo pasaulio gelbėtojais, kurių varomoji jėga – nuoskaudos, pyktis ir pavydas. Dabar šita diplomuota ir moksliniais laipsniais pasidabinusi leftistų kariauna, klasikinės inteligentijos karikatūra, kartu su beraščių minia skanduoja „Facts Don‘t Matter!“, perrašinėja istoriją ir reikalauja naujos pasaulio tvarkos. Jų strategija labai aiški ir susideda iš kelių fazių – nuo visuotinės demoralizacijos iki valdžios užgrobimo.

Ir jie to neslepia. Štai Niujorko „Black Lives Matter“ prezidentas, kalbėdamas „Fox News“, pasakė, kad „jei Jungtinės Valstijos neduos to, ko mes norim, mes sudeginsim sistemą iki pamatų ir pakeisim ją“.

Daugiau skaitykite ČIA