Ar EŽTT privers Lietuvą vykdyti Teisingumo ministerijos užgaidas?

LSDP atstovai rugsėjo 28 dieną dar kartą teikė Seimui svarstyti Teisingumo ministerijos pateiktą Civilinio kodekso straipsnių pakeitimo įstatymo projektą XIIP-3395(2), įtvirtinantį Partnerystės institutą.

Daug kalbėta apie tai, kad Teisingumo ministerija siekia paprastu įstatymu pripažinti šeimos formų įvairovę, kurios nenumato Konstitucija. Ir vėl LSDP atstovai demonstruoja ne tik nesiskaitymą su konstituciniu šeimos instituto reguliavimu, bet ir siekį griauti valstybės konstitucinius pagrindus.

Konstitucija skelbia, kad  <šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas>. Tai reiškia, kad šeimos institutas yra konstitucinė vertybė, todėl bet koks siekis paprasto įstatymo lygiu praplėsti šeimos konstitucinę doktriną yra absoliučiai neleistinas.
Lietuvos Respublikos Konstitucija numato tik vieną konstitucinį šeimos sukūrimo pagrindą – vyro ir moters registruotą santuoką.

Atkreiptinas dėmesys, kad garsiajame  2011 m. rugsėjo 28 d. Konstitucinio Teismo nutarime, kuriame nurodoma, jog <saugomos ir ginamos kitokios nei santuokos pagrindu sudarytos šeimos>,   nėra net minties, kad šeima gali būti darinys, kurio atsiradimo pagrindai neturėtų būti apibrėžti Konstitucijoje.

Minėto įstatymo projekto rengėjai tikriausiai nesuvokia, kad kitos Vakarų šalys įteisina partnerystę, kaip šeimą, su sąlyga, kad partnerystei suteikiama valstybinės registracijos privilegija. Suprantama, tose šalyse registruota partnerystė yra alternatyva santuokai, kaip valstybės registruojamam šeimos institutui. Ten suvokiama, kad valstybinė santuokos ir šeimos registracija yra teisinis aktas (sutartis), kuriuo sukuriami abipusiai valstybės ir šeimos įsipareigojimai. Net ir tos pačios lyties asmenys siekia būtent santuokos arba registruotos partnerystės, nes tuo pripažįstamas jų bendras gyvenimas kaip viešoji vertybė.
Lietuvos žmogaus teisių organizacijos ne kartą yra pažymėjusios, kad šiuo metu Lietuvoje registruota partnerystė negalima. Lietuvos intelektualų ir nevyriausybinių organizacijų (LINVO) koalicijos 2014 m. rugpjūčio 18 d. išvadose „dėl Partnerystės santykių įtvirtinimo LR Civiliniame kodekese“ pabrėžiama, kad „Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje santuokos instituto išskirtinumas yra įtvirtintas tiek nurodytų tarptautinių žmogaus teisių dokumentų, tiek LR Konstitucijos 38 straipsnio pagrindu, kurio eliminuoti negali nei LR Teisingumo ministerija, nei kuri nors kita valstybės institucija“.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis nustato, jog <Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu. Valstybė registruoja santuoką, gimimą ir mirtį. Valstybė pripažįsta ir bažnytinę santuokos registraciją>. Taigi Konstitucija partnerystės registracijos nenumato. Valstybė turi teisę registruoti tik vyro ir moters santuoką.

Minėtose LINVO koalicijos išvadose pabrėžiama, kad  „Privataus dviejų ar grupės asmenų, vengiančių įsipareigojimų visuomenei gyvenimo būdas, neturi būti valstybės skatinamas ir registruojamas civiliniu teisės aktu kaip kad yra registruojama santuoka, taip partnerystę prilyginant santuokai, nes tuo yra paneigiama teisių ir pareigų vienovė – esminė teisinės valstybės sąlyga.

Panaikindamas santuokos išskirtinumą ir ją prilygindamas partnerystei, Projektas paneigia Kodekso 3.3 str. 1 dalyje nustatytą santuokos savanoriškumo principą, kuris įtvirtintas Konstitucijos 38 straipsnyje, o tai reiškia, kad Projektas paneigia pačią Konstituciją.“ (žiūr. http://lzta.lt/del-partnerystes-instituto/).

Ministerijos užgaida

Kadenciją baigianti Vyriausybė (Teisingumo ministerija), skubėdama įstatymu įtvirtinti partnerystę tarp vyro ir moters, tikriausiai tikisi, kad šis įstatymas, kaip diskriminacinis, atsidurs Europos Žmogaus Teisių Teisme, o pastarasis privers Lietuvą (nes priimtas įstatymas) panaikinti Teisingumo ministerijos sukurtas diskriminacines Partnerystės įstatymo nuostatas ir tos pačios lyties asmenys įgys teisę įstatymo keliu kurti šeimas. Tuo atveju dabartinė Vyriausybė ir šio įstatymo projekto rengėjai galėtų teisintis, neva tos pačios lyties asmenų partnerystę juos „privertė” įteisinti Briuselis.

Buvusi Europos žmogaus teisių teismo teisėja (dabar Konstitucinio Teismo teisėja) Danutė Jočienė ne kartą yra įspėjusi Vyriausybę, kad ši nedarytų klaidos ir neteiktų Seimui įstatymo, kuriuo būtų įteisinta partnerystė tik tarp vyro ir moters. Jos nuomone, priėmus tokį įstatymą, <jau kitą dieną Europos žmogaus teisių teismą pasiektų skundas prieš Lietuvą>, nes įstatymai draudžia diskriminaciją dėl lyties.

Siekdami įtvirtinti partnerystės institutą politikai turėtų elgtis atvirai ir sąžiningai prieš visuomenę ir gerbti šalies Konstituciją. Jei yra politinė valia sukurti dar vieną šeimos atsiradimo konstitucinį pagrindą – registruotą partnerystę, tai  pirmiausiai iniciatoriai turėtų teikti atitinkamą Konstitucijos 38 str. pakeitimo bei papildymo įstatymo projektą, kuris numatytų partnerystės valstybinę registraciją, ir tik po to rengti Partnerystės įstatymą. Taip jie išvengtų ir šalies visuomenės, ir kai kurių Vakarų šalių politinių lyderių kritikos.

Todėl siūlome Seimo nariams išreikšti pagarbą šalies Pagrindiniam įstatymui ir Teisingumo ministerijos teikiamą projektą atmesti kaip prieštaraujantį Konstitucijai.

Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo
centro informacija