Ar įmanoma nesukinėti laikrodžių?

Europos Sąjungoje (ES) laikas – ne tik pinigai, bet ir politinis reikalas.

Kai naktį iš šeštadienio į sekmadienį visoje ES laikrodžių rodyklės bus pasuktos viena valanda į priekį, tai nebus paskutinis kartas, nors milijonai bloko piliečių norėtų, kad būtų panaikintas sezoninis laiko keitimas.

Tyrimai rodo, kad laikrodžio rodyklių persukimas rudenį ir pavasarį neigiamai veikia ekonomiką ir žmonių sveikatą, todėl Europoje ir už jos ribų vis dažniau pasigirsta raginimų atsisakyti šios sistemos.

2018-aisiais ES pasiūlė nustoti sukioti laikrodžius ir pereiti prie vieno režimo po to, kai beveik keturi milijonai žmonių tuometinėse 28 bloko valstybėse narėse – prieš oficialiai išstojant Jungtinei Karalystei (JK) – per atviras konsultacijas išreiškė tokį norą.

Europos Parlamentas (EP) – vienintelė tiesiogiai renkama ES institucija – 2019 metais pritarė reformai, tačiau nuo to laiko kai kurios Bendrijos valstybės jai pasipriešino, ir ji buvo pristabdyta.

Pagal ES teisės aktų priėmimo procedūrą Europos Komisija (EK) pateikia pasiūlymą, dėl kurio EP ir valstybės narės turi balsuoti atskirai, ir tik tada bloko šalių derybininkai ir europarlamentarai susitaria dėl galutinio teksto.

Lenkija, kuri iki liepos rotacijos tvarka pirmininkaus blokui, teigia, kad atėjo laikas šį klausimą vėl įtraukti į valstybių darbotvarkę.

Šalininkai, įskaitant įstatymų leidėjus, atkreipia dėmesį į tyrimus, įrodančius, kad šis laiko pakeitimas kenkia sveikatai.

„Yra daugybė įrodymų, kad laikrodžių sukinėjimas dukart per metus kenkia žmonių sveikatai, gyvūnams, kelių eismui ir turi labai mažai teigiamų savybių. Be to, tai sukelia daug nepatogumų“, – sakė ES teisės aktų leidėjas iš Airijos Seanas Kelly (Šonas Kelis).

„Todėl manau, kad atėjo laikas su tuo atsisveikinti“, – sakė S. Kelly, vienas aktyviausių laikrodžių sukinėjimo panaikinimo šalininkų.

S. Kelly ragina ES susitarti dėl galutinės datos, nuo kurios laikas nebebus keičiamas, kaip tai buvo padaryta siekiant mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

„Laikas tiksi“

Praktika pavasarį persukti laikrodžių rodykles į priekį, kad vakare būtų šviesiau, prasidėjo Vokietijoje per Pirmąjį pasaulinį karą ir paplito visoje Europoje. Antrojo pasaulinio karo metais šis paprotys vėl sugrįžo, vėliau buvo primirštas iki aštuntojo dešimtmečio naftos krizės, kai, siekiant taupyti energiją, buvo sugrąžintas ir išliko.

Reformos priešininkai mano, kad reforma yra laiko švaistymas, šiuo metu ES susiduriant su dideliais iššūkiais – nuo Rusijos invazijos į Ukrainą iki prekybos karo su Vašingtonu grėsmės.

Tačiau EK nepraranda vilties ir naujienų agentūrai AFP teigė, kad neplanuojama reformos atsisakyti.

„Manome, kad suderintą sprendimą vis dar įmanoma pasiekti, ir raginame atnaujinti diskusijas dabartinės pirmininkaujančios valstybės narės kadencijos metu“, – sakė EK atstovė spaudai Anna-Kaisa Itkonen (Ana-Kaisa Itkonen).

Blokui pirmininkaujanti Lenkija teigia, kad ji eina šia linkme, tačiau pripažįsta, kad ES šalių parama yra ribota.

„Planuojame neoficialiai konsultuotis su valstybėmis narėmis, kad išsiaiškintume, ar vis dar įmanoma šį pasiūlymą įgyvendinti“, – sakė Lenkijos atstovai.

„Kol laikas tiksi, neskubėsime vertinti situacijos“, – nurodė jie.

Laiko klausimas

S. Kelly nuomone, tai vienas iš klausimų, dėl kurio ES ir Jungtinės Valstijos gali rasti tam tikrą sutarimą.

Po perrinkimo prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) sakė, kad norėtų atsikratyti vasaros laiko kaip „nepatogaus“ ir „labai brangiai kainuojančio“, nors vėliau savo toną sušvelnino ir pavadino tai „50/50 klausimu“.

D. Trumpo sąjungininkas ir technologijų milijardierius Elonas Muskas (Ilonas Maskas) įsitraukė į diskusiją ir šį mėnesį paklausė savo sekėjų, ar jie norėtų laiką atsukti valanda atgal, ar į priekį, jei pokytis būtų atliktas.

Dauguma iš 1,3 mln. balsavusiųjų pageidavo, kad laikrodžių rodyklės būtų persuktos valanda į priekį, tai reikštų, jog saulė visus metus kils ir leisis vėliau.

Jei ES ir JAV kada nors sustabdys laikrodžių persukimą pagal dabartinę sistemą, jos bus ne vienos. Per pastarąjį dešimtmetį, tyrimų centro „Pew Research Center“ duomenimis, vasaros laiko atsisakė Azerbaidžanas, Iranas, Rusija, Sirija, Turkija ir Urugvajus.

Tačiau kai kurie apsigalvojo. Egiptas 2014-aisiais panaikino laikrodžių sukinėjimą, o po devynerių metų, siekdamas taupyti energiją, vėl jį įvedė.

Tuo tarpu reformos šalininkams iš ES gali tekti palaukti šiek tiek ilgiau.

Vienas aukšto rango Lietuvos pareigūnas teigė, kad šalis, perėmusi pirmininkavimą ES, negaiš laiko ir šį klausimą laikys prioritetiniu – tačiau tik 2027 metais.

Primename, kad naktį iš šeštadienio į sekmadienį Lietuvoje bus įvedamas vasaros laikas, laikrodžių rodyklės bus pasuktos viena valanda į priekį.

Lietuvoje vasaros laikas įvedamas paskutinį kovo mėnesio sekmadienį – 3 val. ryto laikrodžio rodykles persukant valandą į priekį, o žiemos – paskutinį spalio sekmadienį, 4 val. ryto persukant rodykles valanda atgal.

Vasaros laikas galios septynis mėnesius – iki spalio pabaigos.

Žiemos ir vasaros laikas įvedamas, siekiant geriau išnaudoti šviesųjį paros metą, tačiau kritikai teigia, kad laiko kaitaliojimas gali kenkti sveikatai.

Laikas Lietuvoje, kaip ir visose ES valstybėse narėse, vykdant ES direktyvą laikas keičiamas dukart per metus.