„Paminėjome Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, tačiau tuometinius lūkesčius ir viltis vis dažniau keičia nusivylimas ir abejonės. Ar tai savotiška laisvės kaina?“ – klausia Vytas iš Raseinių.
Atsako Mykolo Romerio universiteto prof. dr. Gediminas Navaitis.
Vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena – buvo gera proga pamąstyti apie tautos kelią į laisvę, vėl prisiminti bandymus atkurti valstybę. Jų dramatiškame XX a. tikrai netrūko.
1905 m. Vilniuje įvyko pirmasis lietuvių tautos atstovų suvažiavimas. Jame buvo aptartas ir Lietuvos valstybės atkūrimo kelias. Šio suvažiavimo dalyvių priimtame sprendime skelbiama, kad „Lietuvos gyventojų reikalai pilnai gali būti užganėdinti tiktai prie tikros mūsų krašto autonomijos (savivaldos). <…> Lietuvių suvažiavimas nutarė: reikalauti Lietuvai autonomijos su Seimu Vilniuje.“ Dabar galima abejoti, ar šis sprendimas yra tapatus nepriklausomybės deklaracijai, tačiau carinės Rusijos priespaudos sąlygomis tai buvo aiškus žingsnis valstybingumo link.
O koks kelias Nepriklausomybės link buvo toliau? 1917 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Taryba paskelbė nepriklausomybės deklaraciją. Joje rašoma, kad Lietuvos Taryba skelbia nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą su sostine Vilniumi ir visų jos valstybinių ryšių, kuriuos ji yra turėjusi su kitomis tautomis, nutraukimą. Tačiau Taryba prašo Vokietijos apsaugos ir pagalbos. Vėlgi, galima suabejoti tokia nepriklausomybe, tačiau bandymas atkurti valstybę buvo realus.
1918 m. vasario 16 d. paskelbiama nepriklausomybės deklaracija, kurioje rašoma: „Lietuvos Taryba <…> skelbia atstatanti nepriklausomą demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniumi ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis.“
1922 m. gegužės 15 d. išrinkti Lietuvos Steigiamojo Seimo atstovai irgi paskelbė nepriklausomybės deklaraciją. 1941 m. birželio 23-iąją, kitą dieną po to, kai nacių Vokietija užpuolė Sovietų Sąjungą, prasidėjo lietuvių sukilimas prieš sovietinę okupaciją ir per Kauno radiją buvo paskelbta nepriklausomybės atkūrimo deklaracija. 1949 m. vasario 10–20 d. Balandiškių ir Minaičių kaimuose (Radviliškio r.) įvyko visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavimas, kurio metu buvo paskelbta nepriklausomybės deklaracija. Joje rašoma, kad suvereni Lietuvos valdžia priklauso tautai. 1978 m. birželio 15 d. paskelbtas Lietuvos laisvės lygos iniciatyvinės grupės parengtas dokumentas, kuriame rašoma, kad pagrindinis Lietuvos laisvės lygos tikslas – nepriklausomos Lietuvos atkūrimas. 1989 m. vasarį Kaune vyko šventinė Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio Seimo 3-ioji sesija. Joje buvo priimta deklaracija, kurioje teigiama, jog Lietuvos persitvarkymo sąjūdis reiškia tautos ryžtą taikiu būdu atkurti savo teises, gyventi nepriklausomai nuo bet kurio diktato. Ir galiausiai – 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo aktas. Jame rašoma: „Lietuvos Respublikos Aukščiausioji taryba, reikšdama tautos valią, nutaria ir iškilmingai skelbia, kad yra atstatomas 1940 m. svetimos jėgos panaikintas Lietuvos valstybės suverenių galių vykdymas, ir nuo šiol Lietuva vėl yra nebepriklausoma valstybė.“
Ar dar kuri kita tauta tiek kartų per kiek trumpesnį laiką nei šimtmetis bandė kurti valstybingumą? Net tada, kai atrodė, kad prošvaisčių tam – jokių, o laisvės fakelas jau galutinai užgesintas. Tačiau jį vėl ir vėl įžiebdavo nenumaldomas tautos nepriklausomybės troškimas. Ar tai nėra geriausias įrodymas, kad Lietuva įveiks dabartinius sunkumus ir su nauja energija imsis toliau kurti savo valstybę?
G.Navaitis yra Sambūrio „kad Lietuva neišsivaikščiotų” Nacionalinio komiteto valdybos narys
Kad neišsivaikščiotu rekia pakelti algas, kad panašėtu į ES kaimynus. Tiesioginis būdas kelti MMA, palaipsniu, bet greitai. Kas turi pagristos kritikos šiam būdui? Prašau pateikti.
Įkvepiantis straipsnis