Lietuvos žinasklaidoje labai skurdžiai buvo nušviestas Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos vizitas Į Ukrainą. Tai rodo, kad mūsų politikai ir žiniasklaida arba nesupranta Ukrainoje vykstančių procesų svarbos Lietuvos valstybingumui, arba neatsakingai juos vertina. Perspausdiname šio vizito vertinimą Ukrainos žiniasklaidoje.
Oficialus Lietuvos prezidento G. Nausėdos vizitas Ukrainoje (03.18-19)
Vizito metu V. Zelenskis ir Gitanas Nausėda surengė Ukrainos ir Lietuvos prezidentų tarybos posėdį.
V.Zelenskis ir G. Nausėda dalyvavo visos Ukrainos forume „Ukraina 30. Smulkusis ir vidutinis verslas ir valstybė“ bei Ukrainos ir Lietuvos ekonomikos forume „Ekonomika ir pandemija: krizė ir naujos galimybės“.
03.19 G. Nausėda kalbėjo Aukščiausiojoje Radoje, kur ukrainiečių kalba perskaitė dalį kreipimosi.
Kontekstas
1. Ukrainos ir Lietuvos prezidentų tarybos posėdis
Iš Ukrainos pusės susitikime dalyvavo vicepremjeras – laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministras Aleksejus Reznikovas, užsienio reikalų ministras Dmitrijus Kuleba, kultūros ir informacijos politikos ministras Aleksandras Tkačenko, infrastruktūros ministras Vladislavas Krykliy, socialinės politikos ministrė Marina Lazebnaya, laikinai einantis energetikos ministro pareigas Jurijus Vitrenko, Prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Igoris Zhovkva ir pirmasis prezidento padėjėjas Sergejus Šefiras.
V. Zelenskis paskelbė ketinantis tęsti žemės reformą, kuri „duos impulsą Ukrainos ekonomikai ir užmegzs sąžiningus rinkos santykius žemės ūkio sektoriuje“.
G. Nausėda pažadėjo paremti Ukrainą euroatlantinės integracijos kelyje ir pasidžiaugė V. Zelenskio pastangomis reformuojant gynybos sektorių.
Šalys aptarė situaciją Donbase. V.Zelenskis apibūdino esamą padėti kaip „visiškas ir visapusiškas paliaubas“, pažymėdamas, kad pažeidimų daugėja. Pasak jo, labai svarbus klausimas – okupuotų teritorijų gyventojo galimybės naudotis ESBO ir TBTK misijų humanitarine pagalba. „Donbaso klausimas yra ne tik karo pabaiga, bet ir laikinai okupuotų teritorijų deokupacijos ir reintegracijos klausimas“.
Ministro Pirmininko pavaduotojas – laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministras A. Reznikovas nurodė, kad Ukraina įvykdė visus susitarimus, kurie buvo pasiekti Paryžiuje (2019 m.) vykusiame Normandijos ketverto vadovų viršūnių susitikime, ir pabrėžė pasirengimo „planuoti laikinai okupuotų teritorijų reintegraciją“ svarbą.
Buvo pažymėta, kaip svarbu grįžti prie klausimo, kaip Ukrainai pateikti narystės NATO veiksmų planą. Buvo paliestas bendradarbiavimo kibernetinio saugumo srityje ir kovos su hibridinėmis grėsmėmis klausimas.
Ukrainos atstovai sakė, kad pagrindinis Krymo platformos tikslas turėtų būti Krymo deokupacija.
Lietuvos pusė patvirtino savo ketinimą priešintis „Nord Stream-2“ projekto įgyvendinimui ir išreiškė paramą Ukrainai šiuo klausimu.
V. Zelenskis pakvietė G. Nausėdą dalyvauti renginiuose Ukrainos nepriklausomybės 30-mečio proga.
2. Bendra spaudos konferencija po derybų
V. Zelenskis pareiškė strateginės Ukrainos ir Lietuvos partnerystės tvirtumą ir neliečiamumą. „Lietuva Ukrainai yra ne tik partneris, bendramintis, sąjungininkas, bet ir tikras draugas”. 2014 m. „… aiškiai matėme, kas iš tikrųjų yra draugas. Kas pasirengęs nedvejodamas ir be baimės palaikyti mūsų pusę – tiesos pusę. Lietuva buvo kaip tik tokia šalis “.
V. Zelenskis dėkojo Lietuvai už paramą stiprinant tarptautines sankcijas Rusijos Federacijai, „kurios turėtų būti tęsiamos tol, kol ji visiškai įvykdys Minsko susitarimus ir atkurs Ukrainos teritorinį vientisumą”.
Derybų metu buvo pažymėtos „nerimą keliančios tendencijos dėl saugumo situacijos Rytų Ukrainoje“, bandymai sužlugdyti paliaubas, nepakankama pažanga įgyvendinant Minsko susitarimus iš Rusijos pusės, o tai įrodo, kad reikia ryžtingesnio tarptautinės bendruomenės atsako į Rusijos Federacijos elgesį “.
Ukraina inicijuoja Kijeve tarptautinės platformos – „Krymo platformos“ – kūrimą: „ Visos demokratinės pasaulio šalys, kurios gerbia tarptautinę teisę, turi vienytis: ginti savo piliečių teises, ginti Krymą ir pusiasalio deokupaciją. Tačiau net išsprendęs Krymo klausimą ir atkūręs teisingumą, pasaulis negali būti tikras, kad jokia kita šalis nenukentės nuo okupacijos. Todėl kitas svarbus platformos tikslas yra mechanizmų, kurie ateityje efektyviai ir operatyviai atsvertų bet kokius bandymus užimti bet kurią planetos teritoriją, paieška ir plėtra.
G. Nausėda patvirtino paramą Ukrainai. „Aš pareiškiu tvirtą paramą Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui, euroatlantinei Ukrainos integracijai“, kurią „patvirtinome Bendra deklaracija, kurią pasirašėme su prezidentu Zelenskiu“.
G. Nausėda išreiškė paramą iniciatyvai sukurti „Krymo platformą“ ir paragino pasaulio bendruomenę tęsti sankcijų Rusijos Federacijai politiką. „Mes esame už Minsko susitarimų įgyvendinimą, tačiau negalime ramiai žiūrėti į tai, kad Rusija nevykdo savo įsipareigojimų. Nematome jokių Rusijos bandymų nutraukti karą Donbase, todėl raginame demokratines valstybes stiprinti sankcijas Rusijai “.
G. Nausėda pažymėjo, kad Ukraina eina teisingu reformų keliu, ir paragino Ukrainos valdžios institucijas paspartinti teismų reformos įgyvendinimą.
Ukrainos reformos konferencija vyks Vilniuje liepos 6 d. „Šis renginys bus puiki proga aptarti tarptautinės bendruomenės palaikymą Ukrainai.
3. Derybų rezultatai
Ukraina ir Lietuva sutiko prisidėti prie abipusės prekybos didinimo ir tarptautinio krovinių gabebimo kelių transportu sąlygų liberalizavimo.
V. Zelenskis pasveikino Lietuvos poziciją, kuri visais įmanomais įrankiais priešinasi projekto „Nord Stream-2“ įgyvendinimui, „kuris yra spąstai ne tik Ukrainai, bet ir visos Europos šalims“.
Per trejus metus planuojama sinchronizuoti Ukrainos energetinę sistemą su Europa. Ukraina ir Lietuva įsteigė strateginio bendradarbiavimo darbo grupę energetikos ir energetinio saugumo srityje. Atitinkamą deklaraciją pasirašė abiejų šalių energetikos ministerijos.
Lietuvos ir Ukrainos prezidentai sutarė koordinuoti savo energetikos politiką, įskaitant pasipriešinimą Baltarusijos atominei elektrinei.
Ukraina ir Lietuva susitarė dėl pozicijų atnaujinant Asociacijos susitarimą ir tolesnę ES ir Ukrainos integraciją. Tuo tikslu buvo pasirašyta bendra deklaracija dėl paramos Ukrainos Europos perspektyvoms.
4. Bendrų dokumentų pasirašymas
1. V. Zelenskis ir G. Nausėda pasirašė bendrą deklaraciją dėl Ukrainos europinės perspektyvos. Dokumente užfiksuota Lietuvos parama Ukrainos europinei perspektyvai. Nurodoma, kad vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties 49 straipsniu, Ukraina, kaip ir bet kuri Europos valstybė, gerbianti vertybes, įtvirtintas 2 straipsnyje, įsipareigoja jų laikytis, ir gali kreiptis dėl narystės ES, jei tenkinamos visos sąlygos ir įsipareigojimai. Lietuvos Respublika yra įsipareigojusi remti Ukrainą, kai Ukraina nuspręs kreiptis dėl narystės ES.
2. 13-ojo Ukrainos ir Lietuvos Respublikos prezidentų tarybos posėdžio protokolas. Pasirašė pavaduotojas, Ukrainos Prezidento kanceliarijos vadovas Igoris Zhovkva ir Asta Skaisgirite, Lietuvos prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais. Dokumente pateikiamas susitarimų, pasiektų per 13-ąjį Ukrainos ir Lietuvos prezidentų tarybos posėdį, sąrašas. Patvirtinta bendra pozicija dėl strateginių Ukrainos ir Lietuvos santykių plėtros gynybos ir saugumo, energetikos, transporto ir logistikos, švietimo, mokslo, kultūros ir turizmo srityse. Buvo pažymėta Lietuvos paramos svarba strateginiams Ukrainos tikslams, susijusiems su naryste ES ir NATO.
3. Ukrainos jaunimo ir sporto ministerijos ir Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos susitarimas dėl bendradarbiavimo jaunimo politikos srityje. Pasirašė Ukrainos užsienio reikalų ministras D. Kuleba ir Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. Jie atkreipė dėmesį į abiejų šalių susidomėjimą jaunimo politikos sritimi siekiant paspartinti Ukrainos integracijos į ES procesą.
4. Ukrainos kultūros ir informacijos politikos ministerijos ir Lietuvos kultūros ministerijos bendradarbiavimo programa.
5. Techninis susitarimas dėl Ukrainos energetikos ir aplinkos apsaugos ministerijos indėlio į NATO energetinio saugumo kompetencijos centro veiklą. Dokumentas užbaigia Ukrainos prisijungimo prie NATO energetinio saugumo kompetencijos centro (Vilnius) procesą. Centre dalyvaujančios šalys yra Didžioji Britanija, Gruzija, Estija, Italija, Latvija, Lietuva, Lenkija, JAV, Turkija, Suomija, Prancūzija. Centras teikia NATO ir šalims partnerėms ekspertų pagalbą ir analitinę paramą energetinio saugumo klausimais, įskaitant aljanso galimybių plėtojimą, jo misijų efektyvumo ir NATO energetinio saugumo sąveikumo vertinimą. Pasirašė vaidyba Ukrainos energetikos ministras Jurijus Vitrenko ir Lietuvos energetikos ministras Dainius Kreivys.
6. Bendra deklaracija dėl ketinimo įsteigti darbo grupę dėl glaudesnio strateginio bendradarbiavimo energetikos sektoriuje. Pasirašė laikinai einantis Ukrainos energetikos ministro pareigas Jurijus Vitrenko ir Lietuvos energetikos ministras Dainius Kreivys. Dokumente pabrėžiama strateginio bendradarbiavimo tarp Ukrainos energetikos ministerijos ir Lietuvos energetikos ministerijos, įskaitant nacionalines reguliavimo institucijas ir perdavimo sistemos operatorius, svarba. Patvirtintos pagrindinės 2017 m. gruodžio 18 d. Ukrainos energetikos ir anglies pramonės ministerijos ir Lietuvos energetikos ministerijos susitarimo memorandumo strateginio bendradarbiavimo energetikos sektoriuje sąlygos.
7. Ukrainos infrastruktūros ministerijos ir Lietuvos susisiekimo ministerijos memorandumas dėl ketinimų bendradarbiauti plėtojant keleivių ir krovinių vežimą geležinkeliais ir bendradarbiavimą kuriant skaitmenines leidimų tarptautiniam keleivių ir krovinių vežimui kelių transportu išdavimo procedūras. Numatoma skatinti abipusiai naudingą bendradarbiavimą geležinkelių ir kelių transporto srityse, keistis informacija, žiniomis ir patirtimi šiose srityse.
8. Ukrainos socialinės politikos ministerijos ir Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bendradarbiavimo memorandumas pereinant nuo institucinės globos prie ugdymo šeimoje formų ir socialinių paslaugų teikimo bendruomenės lygiu.
Baigiamosios pastabos
1. Lietuva deklaruoja paramą Ukrainai Europos ir euroatlantinės integracijos srityje.
Nepaisant V. Zelenskio pareiškimų, kad Ukrainos narystė Europos Sąjungoje yra „ne fantastiška ir tolima svajonė“, o „strateginis ir įgyvendinamas tikslas“, kurį „norime kuo greičiau įgyvendinti, formuodami plačią ES šalių, kurios, gerąja šio žodžio prasme, taps Ukrainos lobistais šiame kelyje, koaliciją“, Ukrainos ir Lietuvos prezidentų bendroje deklaracijoje naudojamos atsargesnės formuluotės, išreiškiančios Lietuvos paramą, darant nuorodą į sąlygą „kai Ukraina nuspręs kreiptis dėl narystės ES“. Tuo pat metu Lietuva remiasi Europos Sąjungos sutarties 49 straipsniu ir neprisiima įsipareigojimo palaikyti Ukrainos narystę ES, priešingai nei teigia kitos ES valstybės narės.
2. Lietuvos prezidentas niekaip nereagavo į V. Zelenskio pareiškimą apie „plačios ES šalių, kurios taptų Ukrainos narystės Europos Sąjungoje lobistais, koalicijos sukūrimą.
3. V. Zelenskis patvirtino Ukrainos užsienio politikos gaires ES ir NATO atžvilgiu, įskaitant „kokybiškai naują požiūrį į Ukrainos santykių su ES šalimis darbotvarkės formavimą“ ir „Ukrainos potencialo maksimizavimo“ svarbą NATO partnerio su išplėstomis galimybėmis statuse. Šiame kontekste V.Zelenskis tikisi Lietuvos paramos Pateikiant Ukrainos narystės NATO veiksmų planą.
Savo ruožtu G. Nausėda laikėsi atsargesnių formuluočių, pažymėdamas, kad Lietuva palaiko Ukrainos pažangą siekiant narystės ES ir Ukrainos bendradarbiavimą su NATO.
4. G. Nausėda žadėjo aktyvų Lietuvos dalyvavimą „Krymo platformoje“.
5. G. Nausėda pritarė solidarumo mechanizmo pasiskirstant koronaviruso vakciną tarp „Rytų partnerystės“ šalių įdiegimui.
6. Ukrainos pusė sutiko atsisakyti importuoti Baltarusijos atominės elektrinės Ostrovece pagamintą elektrą. Pateikdamas šį reikalavimą, G. Nausėda nurodė „didėjantį Baltarusijos trapumą“, o tai reiškia „tiesioginę grėsmę ne tik Lietuvos, bet ir Ukrainos interesams“. G. Nausėda viešai kreipėsi į Ukrainos valdžios institucijas ir Ukrainos žmones, kad jie palaikytų poziciją dėl BelAES (boikoto). Šis sprendimas neabejotinai turės neigiamos įtakos Ukrainos ir Baltarusijos santykiams.
7. Ukrainos prezidento kanceliarija G. Nausėdos vizitą ketina panaudoti kaip propagandos elementą ir paskatą aktyvinti proeuropietiškas nuotaikas. Prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Igoris Žovkva (03-19) G. Nausėdos vizitą komentavo kaip teigiamą pavyzdį kitoms ES šalims palaikant Ukrainos europinės integracijos siekius. Pasak I. Žovkvos, bendra Ukrainos ir Lietuvos deklaracija dėl Ukrainos europinės perspektyvos yra pirmas žingsnis link ES pripažįstant Ukrainos narystės perspektyvą. I. Žovkva Ukrainos ir Lietuvos deklaracijos pasirašymą laiko didele diplomatine sėkme ir pirmu tokiu dokumentu, kurį Ukraina pasirašė su ES valstybe nare.
Iš rusų k. vertė Aurelija Kuzmaitė
