Ar norvegiški pinigai verti mūsų vaikų?

Justina GAFUROVA

Šiandien Lietuvos miestų aikštėse spindės raudoni balionai. Tai socialinė akcija, parodanti visuomenės neabejingumą šių dienų situacijai, kai šeimos praranda vaikus dėl menkiausio skambučio. Lygiai 11 valandą miestuose ir miesteliuose pasirodysiantys raudoni balionai simbolizuoja kraujuojančias lietuvių širdis dėl iš tėvų išplėštų vaikų. Kylant visuomenei, žmogaus teisių specialistai jau mato valstybę užgriūsiančią bylų laviną.

Už vaiko teisių apsaugos reformą aktyviai kovojusi Seimo narė Dovilė Šakalienė jau po pirmojo reformos mėnesio džiugiai pranešė, kad Lietuvoje iš šeimų paimta beveik 600 vaikų. „600 per mėnesį. Tiek vaikų per liepą buvo paimta iš nesaugios aplinkos, kai kilo pavojus vaiko gyvybei, sveikatai ar normaliai raidai dėl nepriežiūros, smurto, tėvų girtavimo“, – tuomet sakė D.Šakalienė. Ir pridūrė: „Tai, buitiškai šnekant, mes turime dešimtis tūkstančių girtaujančių ir savo vaikus mušančių tėvų. Tai kur tada tie vaikai? Kokią realybę atspindi 1,5 tūkst. registruotų atvejų per metus? Tai buvo „aisbergo“ viršūnė.“ Rugpjūčio pradžioje, panašius skaičius visuomenei pateikė ir pati Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, paskelbusi, kad „nuo liepos startavus vaiko teisių apsaugos reformai, bent trumpam iš nesaugios aplinkos buvo paimta daugiau kaip pusė tūkstančio vaikų – 524“. O dabar tarnyba tikina, kad per 4 mėnesius iš šeimų paimti tik 922 vaikai.

Paprašėme šią skaičių mistiką paaiškinti Vaiko teisių ir įvaikino tarnybos. Pasirodo, rugpjūtį skelbti duomenys, kad iš nesaugios aplinkos bent trumpam paimta per 500 vaikų, apėmė ir tuos atvejus, kai nustatytas II grėsmės vaikui lygis, ir tuos, kai vaikai buvo paimti laikinai iš jiems nesaugios aplinkos, kai būtina laikinai užtikrinti vaikams saugią aplinką. O tie 922 vaikai per keturis mėnesius patenka į kitą kategoriją – tai atvejai, kai preliminariai nustatytas II grėsmės lygis. Jeigu norėtume palyginti skaičius su tais, kurie buvo skelbti rugpjūčio mėnesį, pasirodo, bent trumpam iš šeimų per 4 reformos mėnesius buvo paimti net 2045 vaikai!

– Ar Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo įgyvendinime įžvelgiate žmogaus teisių pažeidimų? – „Vakaro žinios“ paklausė Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininko Vytauto BUDNIKO.

– Lietuvoje apie trečdalis žmonių gyvena ties skurdo riba arba žemiau jos. Tokios šeimos negali užtikrinti vaiko orumo, apie kurį kalbama įstatyme. Tai įrodo, kad įstatymas yra ydingas, nes neatspindi mūsų šalies realijų. Negalima Norvegijos teisės normų perkelti į Lietuvą, nes pas mus kelis kartus didesnis nedarbas, o socialinės sąlygos yra nepalyginamos.

Kitas dalykas – įstatymo vykdymas. Poįstatyminiai aktai turi būti daug konkrečiau apibrėžti, kad tokių atvejų, kaip įvyko Kaune, negalėtų nutikti iš viso. Dabartinė sistema orientuota ne į vaiko teisių užtikrinimą, o į vaikų paėmimą. Taip reikėtų ir vadinti įstatymą. Gal dabar jis tobulai atrodo tiems, kurie suinteresuoti, kad kuo daugiau vaikų būtų atskirti nuo šeimų. Tačiau Konstitucijos 38 straipsnyje šeima įtvirtinta kaip valstybės pagrindas.

Lietuva gauna didelius pinigus iš Norvegijos vaiko teisių apsaugai stiprinti. Šitie pinigai galėtų leisti padaryti daug svarbių darbų, tačiau kažkodėl jie panaudojami taip, kad būtų paimta kuo daugiau vaikų. Manau, atsekus žmonių, nenorinčių taisyti įstatymo, intensijas ir interesus, matyt, aptiktume labai įdomių dalykų. Ar tie norvegiški pinigai verti, ką dabar patiria visuomenė?

– Ar dabartinio įstatymo taikyme, kai dar tik yra įtarimas apie smurtą, tačiau vaikas iš šeimos paimamas iš karto, o aplinkybės aiškinamos tik po to, nepažeidžiama nekaltumo prezumpcija?

– Be abejo, galima įžvelgti nekaltumo prezumpcijos pažeidimą. Lobistai siekė, kad smurtas įstatyme būtų apibrėžtas labai plačiai. Dabar smurtu galima apkaltinti bet ką. Jeigu tėvai neleidžia vaikui naudotis internetu vakarais, jei pažeidžia vaiko poreikius ir orumą. Štai ir prielaida vaiką iš šeimos paimti. Dabar įstatymas sukurtas nusikaltėliams, tačiau taikomas visai visuomenei, nors visa visuomenė nėra nusikaltėliai.

– Tarnybų vadovai tikina, esą dėl reformos sprendimą dėl vaiko paėmimo, po to, kai jis paimtas iš šeimos, turi patvirtinti teismas. „Vakaro žinios“ sužinojo, kad nuo liepos 1 d. iki spalio 15 d. į teismą buvo kreiptasi 482 kartus ir tik 16 iš jų teismas netenkino prašymo paimti vaiką iš šeimos. Ar teismas įgyvendina teisingumą, ar tik patvirtina vaiko teisių specialistų prašymus?

– Teismai yra užversti bylomis. Tiesiog kepami trafaretiniai dokumentai. Jeigu vienas kitas tėtis spėjo laiku sureaguoti ir pateikti svarbius faktus, teismas gal ir atmetė prašymą paimti vaiką iš šeimos. O visa kita veikia kaip biurokratinė mašina. Teisėjas atėjęs randa šūsnį popierių, mato, kad viena pusė viską pateikė pagal įstatymą, kita nesiskundžia. Ką jis daro? Jis remiasi turima informacija ir patvirtina tai, ką perskaitė. Tai ydinga sistema, kuri paprastam žmogui neįveikiama.

Sukuriama situacija, kai iš sunkiai gyvenančių žmonių paimami vaikai, o tada jiems reikia ieškoti advokato, sugebėti parašyti skundą ir tikėtis geriausio. Absoliuti demagogija. Tarnybos, sakydamos, jog tėvai neskundžia teismų sprendimų, tik bando valytis savo mundurą. Bet pateisinti vaiko atėmimą galima tik tuomet, kai yra grėsmė vaiko gyvybei. Jeigu tokio pavojaus nėra, Vaiko teisių konvencija sako, kad vaiko teisės ir jo poreikiai – yra svarbiausia. Manęs niekas neįtikins, kad vaikas, gavęs per užpakaliuką, trokšta būti atskirtas nuo savo šeimos.