Ar pagaliau jau dugnas, ar vis dar ne?

Jūratė Sofija Laučiūtė. Ar pagaliau jau dugnas, ar vis dar ne?

Nuo šiol už musmirių turėjimą grės baudžiamoji atsakomybė (šaltinis BNS).

Jergutėliau!!! Ar pagaliau jau dugnas, ar vis dar ne?

Kas didesnė problema? Ar kad ligoniai mėnesių mėnesiais negali patekti pas specialistus ir suinvalidėja ar net miršta, laiku negavę tinkamos medicininės pagalbos, ar du trys „musmirių užėdę“ nelaimėliai?

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) Narkotikų ir prekursorių prekybos kontrolės skyriaus patarėja Rasa Povilanskienė aiškina:

„Noriu pabrėžti, kad ne musmires uždraudėme, o veikliąsias medžiagas. Jos yra įtrauktos, dvi veikliosios medžiagos, kurios randamos raudonojoje musmirėje, tai iboteninė rūgštis ir muscimolis“, – LNK žinioms teigė ji.“

Čia mane ištiko pirmasis juoko priepuolis: kas gali paneigti, jog galų gale nusišnekėsime iki to, kad bus galima bausti kiekvieną grybautoją, jei jis išdrįs pasižiūrėti į uždraustą, bet labai veiklią medžiagą. Juk dar ims ir suveiks! Ir ims klajoti po Lietuvą jei ne pasveikęs, tai bent linksmai apkvaitęs… O šiemet mūsų miškuose musmirės dygo pašėlusiai veikliai, ir aš rimtai sukau sau galvą, kaip jas panaudojus…

Kita gerbiama gydytoja irgi porina nei šį, nei tą, lyg ką tik nusileidusi iš mėnulio ir dar nemačiusi eilių poliklinikose ir beviltiškų ligonių bandymų prisiskambinti ir gauti talonėlį priėmimui pas specialistą.

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytoja toksikologė Gabija Laubner-Sakalauskienė žinioms nurodė, kad „Šiuo metu pastebime, kad yra padidėjimas piktnaudžiavimo arba naivaus tikėjimo, kad tai galėtų būti medicininė priemonė, kuri galėtų padėti“, – kalbėjo gydytoja.

Jei taip kalbėtų į pensiją išėjusi striptizo šokėja, nesipiktinčiau. Ji bent neprivalo žinoti, kad negaudami būtinosios medicininės pagalbos iš valstybinių gydymo įstaigų, ligoniai griebsis kas už šiaudo, kas lįs į ledinį vandenį, o kas gers šlapimą ir užkandžiaus musmirėmis, ir jokiais draudimais nenumalšinsi žmogaus noro gyventi – žūtbūt! Bet kad taip kalba gydytoja, jos cinizmas negali nepiktinti.

Finalinę ariją sudainavo ponia Povilanskienė: „mokslas ir medicina įtraukus minėtas dvi medžiagas į narkotikų sąrašą nebus ribojami. Reikia išsiimti leidimą, ĮRODYTI, KAD TIKRAI (??? – J. L.) DARYSI MOKSLĄ ir galima jį daryti“.

Kas bent kartą gyvenime yra „daręs mokslą“, dabar tikrai juokiasi kartu su manim, vien pamėginęs įsivaizduoti, kaip ir kam reiktų įrodinėti, jog TIKRAI ketina daryti mokslą… Bet, deja, linksmiausiai juokiasi tas, kas juokiasi paskutinis. O žūtbūtinėje kovoje tarp gyventi norinčių ligonių ir jų gydyti nebenorinčių gydytojų, esant dabartinei tvarkai, ligoniai tikrai pralaimės. Ir tikrai nebesijuoks.

Linas Karpavičius. Jiems tai pavyko…

Jiems pavyko tai, ko sovietai net nesapnavo. Žalsvąją mirtinai nuodingą musmirę galima skinti, vežtis į namus, vartoto ir numirti. Jokių problemų dėl to valdžia nemato. Tačiau raudonojoje musmirėje mūsų gyvybei pavojų mato. Ačiū.

Nuo sausio pirmos dienos mums nebegalima šio grybo net parvežti savo naminiams gyvūnams. Draudžiama rinkti, transportuoti, turėti ir parduoti. Jei ras raudonąją musmirę pas jus, laisvės atėmimas iki 2 metų, jei pardavinėsite – iki 15 metų.

O štai tokius nuodus, kaip alkoholį, antibiotikus pavadintus konservantais, skonio stipriklius, dažiklius ir emulsiklius maiste, rafinuotus maisto produktus, kurių gamybos procese naudojamos benzino frakcijos, maistą apdorota glifosatu, hormoninius preparatus, psichotropinius preparatus ir barbituratus, įvairius nereceptinius „vaistus“, kurie žaloja kepenis ir inkstus ir kurie jūsų gyvenimą padaro nepilnaverčiu, vartoti pasirodo galima.

90 procentų prekybos centruose parduodamo maisto sukelia nutukimą, kraujagyslių užkalkėjimą, artritą, hipertoniją ir kitus negalavimus, bet juos parduoti galima be apribojimų. Ar žinote kodėl prie prekybos centrų yra vaistinės? (Anksčiau jos būdavo atskirai). Tam, kad vartojant šiuolaikinį maisto pramonės pagamintą maistą ir pajutus pirmuosius negalavimo simptomus, mes greitai galėtume juos nuslopinti „vaistų“ pagalba, kurie taip pat mums kenkia.

Taip mes patenkame į vis platėjančią negalavimų ir ligų spiralę, kuri mus anksčiau ar vėliau atveda prie chemoterapijos, kurią mums kilniadvasiškai kompensuoja ligonių kasos iš surenkamo iš mūsų visų PSD mokesčio. Patekęs į šį verpetą žmogus jau nebegali ištrūkti, nes galiausiai viskas baigiasi tokiais negalavimais, kad jokia sveika mityba ir homeopatija nebepadeda. Tokia ir yra šiandieninės verslo grandinės, kurios neatimama dalimi ir tapo šiuolaikinė medicina, paskirtis – nuo kūdikystės iki senatvės padaryti žmogų ligotu. Taip „pakabintas“ žmogus nusirengs paskutinius marškinius, kad pasveiktų. Tik jis niekada nesužinos, kad neišėjus iš šio uždaro rato – spiralės ar verpeto, vadinkite kaip norite, pasveikti neįmanoma.

Iki šio momento buvau ganėtinai abejingas musmirių vartojimui, laikydamas tai kažkokiu kraštutinumu, kuris nieko gero negali duoti, bet dabar, po šio draudimo, pradėjau susimąstyti. Kam drausti nuodingą grybą, kurį visi ir taip žino esantį nuodingą? Kažkas čia ne taip.

Aiškinsimės.