Seimo Migracijos komisija š. m. rugsėjo 13 d. posėdyje svarstė, kaip yra įgyvendinamas 2017 m. balandžio 20 d. Seimo nutarimas Nr. XIII-297 „Dėl demografijos, migracijos ir integracijos procesų valdymo“.
Migracijos komisijos pirmininkė Guoda Burokienė priminė, kad Seimo pavasario sesijoje Seimas nutarė siūlyti Vyriausybei sudaryti darbo grupę, kuri parengtų 2018–2027 metų Lietuvos demografinės, migracijos ir integracijos politikos strategijos projektą, Lietuvos piliečių grįžimo į tėvynę skatinimo programos projektą ir gimstamumo skatinimo programos projektą.
Komisijos posėdyje dalyvavę Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir bendruomenių departamento Šeimos politikos skyriaus vedėjas Steponas Kulbauskas ir patarėjas Tomas Milevičius pristatė Ministro Pirmininko pavedimu socialinės apsaugos ir darbo ministro sudarytos darbo grupės tarpinius veiklos rezultatus, nagrinėtus klausimus ir iškilusius iššūkius.
Pranešėjo S. Kulbausko teigimu, svarbiausi iššūkiai – kasmet mažėjantis Lietuvos gyventojų skaičius (didėjantis suminis gimstamumo rodiklis neužtikrina natūralios gyventojų kaitos), besikeičianti gyventojų amžiaus struktūra, gyventojų senėjimas, dideli emigracijos mastai, didėjantis užsienyje gimusių lietuvių vaikų skaičius ir kt.
Įvairių 2005–2014 m. atliktų tyrimų duomenimis, emigruoti skatina prasta darbo aplinka Lietuvoje, nepatenkinamos gyvenimo sąlygos, žemas darbo užmokestis, nepakankamas darbuotojų interesų atstovavimas, mokslininkams – menkas jų darbo prestižas. Viena iš papildomų emigracijos paskatų – sunkumai įsigyti būstą, kurti materialinius šeimos gyvenimo pagrindus. Tarp „traukos“ į užsienį veiksnių svarbią vietą užima savirealizacija, kuriai Lietuvoje trūksta galimybių.
Komisijos nariai pažymėjo, kad aukštos kvalifikacijos darbuotojus traukia „centrai“, kuriuose kuriamos inovacijos, vertinami gebėjimai ir kompetencijos.
Anot S. Kulbausko, darbo grupė, aptarusi šiuo metu galiojančius strateginius dokumentus, reglamentuojančius demografijos, migracijos ir integracijos procesų valdymą, taip pat aptarusi Vyriausybės programos įgyvendinimo plane numatytas priemones šeimos politikos stiprinimo, gyventojų senėjimo pasekmių valdymo, migracijos procesų valdymo srityse, diskutavo, koks galėtų būti kuriamas strategijos santykis su kitais strateginiais dokumentais. Anot pranešėjo, darbo grupė konstatavo, kad daug strateginių krypčių, priskirtinų demografijos ir migracijos politikai yra nustatytos daugelyje šiuo metu galiojančių strateginių dokumentų, tačiau tai nedaro žymios įtakos esamiems demografiniams procesams. Todėl, darbo grupės strategijai parengti nariai pabrėžė strateginių dokumentu dermės trūkumą, ir siekia į esamas problemas pažvelgti giliau – visų šalyje galiojančių strateginių dokumentų kontekste. Akcentuota, kad kuriant strategiją svarbu siekti dermės su kitais strateginiais dokumentais, ypač su Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“.
Aptartos galimybės kuriamoje strategijoje numatyti šias sritis: šeimos gerovė, gyventojų sveikata, migracija, gyventojų senėjimas.
Strategijos projektą rengianti darbo grupė yra sudaryta iš institucijų (Vyriausybės kanceliarijos, Socialinės apsaugos ir darbo, Sveikatos apsaugos, Užsienio reikalų, Ūkio, Finansų, Vidaus reikalų, Švietimo ir mokslo, Kultūros ministerijų), mokslo įstaigų ir socialinių partnerių (Vilniaus universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto, Lietuvos socialinių tyrimų centro, Tarptautinės migracijos organizacijos), šeimos organizacijų, Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovų. Darbo grupė prireikus gali pasitelkti ekspertus, kitų institucijų, įstaigų ir organizacijų atstovus.
Komisijos nariai pažymėjo, kad Seimo nutarime nurodytas dar vienas labai svarbus siūlymas Vyriausybei – įvertinti galimybes pavesti koordinuoti ryšių su emigravusiais Lietuvos Respublikos piliečiais palaikymo, migracijos ir integracijos procesų valdymą vienai valstybės institucijai. Komisijos pirmininkės G. Burokienės teigimu, šiuo klausimu artimiausiu metu komisijos vardu bus kreipiamasi į Vyriausybę.
BNS Spaudos centras
Kodėl nesimato jokių komentarų?