Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro viešųjų ryšių specialistė Inga Dunčienė prašo kuo skubiau pašalinti informaciją, kurią ji perskaitė pozicijos tinklapyje lapkričio 15 d. Rasos Dijokaitės straipsnyje „Švietimo ministerijos pavedimu rengiami šeimų išardymo specialistų mokymai“.
Minėta specialistė teigia, kad Rasa Dijokaitė šioje publikacijoje rašo apie Švietimo ir mokslo ministerijos pavedimu organizuotus Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro (SPPC) seminarus „Smurtas artimoje aplinkoje: atpažinimas ir pagalbos vaikams galimybės mokykloje“ ir „Smurto artimoje aplinkoje atpažinimas ir mokyklos darbuotojų veiksmai, kilus įtarimui dėl galimo smurto artimoje aplinkoje“. Tačiau, anot I.Dunčienės, autorė nėra dalyvavusi nei viename minėtame seminarų. O kadangi autorė nėra dalyvavusi nei viename SPPC surengtų anksčiau minėtų seminarų, jos kai kurie teiginiai yra nepagrįstu, klaidinantys ir neatitinka tikrovės.
Be to, anot minėtos specialistės, seminarai pavadinimu „Smurtas artimoje aplinkoje: atpažinimas ir pagalbos vaikams galimybės mokykloje“ vyko Lietuvos miestuose nuo 2017 m. spalio 10 d. iki lapkričio 29 d., o seminarai „Smurto artimoje aplinkoje atpažinimas ir mokyklos darbuotojų veiksmai, kilus įtarimui dėl galimo smurto artimoje aplinkoje“ rengiami 2018 m. rugsėjo 28 – gruodžio 7 dienomis. Taigi Rasos Dijokaitės minimo seminaro 2018 m. sausio mėnesį, kuriame ji teigia dalyvavusi, SPPC neorganizavo.
Specialistės nuomone, tai yra esminė priežastis, dėl kurios paskelbta informaciją turi būti pašalinta iš tinklalapio. Būtent to ji ir prašo savo laiške redakcijai (pridedamas).
Taigi, anot I. Dunčienės, svarbiausia yra ne seminarų tema ir ko juose mokomi specialistai, o tai, kurią dieną jie buvo surengti. Valdininkės požiūriu, taip pat labai svarbu, ar juose asmuo dalyvavo. Jei nedalyvavo… Jokia informacija negali būti skelbiama – taip ji supranta informacijos laisvę.
Valdininkė nė nemėgina paneigti publikacijos teiginių, kad specialistai seminaruose iš esmės buvo mokomi, kaip atiminėti vaikus iš tėvų. Todėl visuomenei visiškai nerūpi vyko toks seminaras sausį ar balandį. Svarbiausias klausimas toks: ar buvo seminaruose specialistai įtikinėjami, jog „net mažareikšmė vaiko kritika jau yra smurtas“. Jei mama pasako savo dukrytei: „Čiauškute, tu vis čiauški ir čiauški, ar kada gali patylėti?“. Ar tai jau įvykęs smurto atvejis? Ir jei jums nėra aišku, ar tai smurto atvejis, jau reikėtų kreiptis į Vaikų teisių tarnybą…“ „Tėvų savijauta visai nesvarbi. Lektorės nuomone, nieko tokio, jei koks kerštingas kaimynas be jokio realaus pagrindo nuolat skųs tam tikrą šeimą.“
Jeigu seminaruose iš tikrųjų dalyviai mokomi kaip išardyti šeimas, ar gali būti svarbiausias tiesos kriterijus dalyvavimas / nedalyvavimas jame?
O kas, jeigu kuris nors seminaro dalyvis papasakos kitiems nedalyvavusiems jame, ko tokiuose seminaruose už mokesčių mokėtojų pinigus išlaikomas centras moko mūsų pedagogus, socialinius ar kitus darbuotojus? Ar tokia informacija bus nepagrįsta, klaidinanti, neatitinkanti tikrovės ir turės būti pašalinta NEDELSIANT?
Minėtą specialistę tenka nuvilti ir priminti, kad Konstitucijos 25 str. garantuoja teisę į žinojimą – „Žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai.“
Todėl redakcija informuoja I.Dunčienę jos nurodomu paštu, kad paskelbta informacija nebus pašalinta, kol SPPC nepatvirtins, jog rengiamuose seminaruose dalyviai nėra mokomi antivalstybinių dalykų – kaip ardyti šeimas, nes šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas
Pozicija.org
