Vytautas Radžvilas
Taip jau būna, kad kartais gyvenimas taip ir nesuveda su žmonėmis, kuriuos būtum norėjęs sutikti ir išsamiai pasikalbėti. Iškeliavęs Anapilin B. Burgis buvo vienas iš jų. Tokios netektys neturėtų kelti vien skaudas ir bejėgiško praradimo jausmo. Iškilaus Mokytojo ir savo orumo neišsižadėjusio Žmogaus mirtis pagaliau turėtų paskatinti atvirai ir griežtai iškelti principinį klausimą: kada Lietuva liausis buvusi nors kiek iškilesnių – išmintingesnių, sąžiningesnių, savarankiškesnių, save ir kitus gerbiančių žmonių – tylaus žudymo lauku?
To žudymo tradicija – tamsios minios vykdomas moralinis ujimas ir psichologinis terorizavimas – ateina iš sovietmečio raudonųjų chunveibinų laikų.
Chunveibinizmas – kiniškas tik savo vardu reiškinys. Iš tikrųjų chunveibinai – tai net nesuvokiantys savo nemokšiškumo bedugnės beraščiai ir mažaraščiai, dėl savo begalinio tamsumo įsijautę į pažangos avangardo vaidmenį. Įtikėję, kad jie turi teisę ir jiems turi būti leista trypti kultūros paveldą ir tradicijas, niekinti ir naikinti tūkstantmečiais žmonijos kauptus žinijos ir gyvenimiškos patirties lobius, galiausiai tyčiotis iš visa tai sukūrusių ir norinčių perduoti ateičiai žmonių, kuriems nėra verti paduoti net pieštuko.
Tokie pokario universitetuose ideologiškai pjudė, terorizavo nuolatinėmis smerkimo kampanijomis, atvirai ir slapčia skundė, o galiausiai vijo iš katedrų, siuntė į kalėjimus ir į tremčių bei tikros mirties lagerius iškiliausius Lietuvos šviesuolius.
Laikas atsitokėti – net ir atkūrus valstybę šie chunveibinai niekur nedingo. Tik kuriam laikui išsislaptė pakampėse ir pritilo laukdami savo valandos. O atėjus „reformuoti” Lietuvos švetimo ir mokslo steponavičiams, putinaitėms ir panašiems – visiškai okupantų spėtai sumankurtinti vėlyvojo sovietmečio komsomolo kartai – jie vėl išlindo į dienos šviesą ir prabilo visu balsu. Gyvuliška baimė ir akla neapykanta moraliniu ir intelektualiniu pranašumu pagrįstam autoritetui buvo ir tebėra pagrindinis jų vykdytų „reformų” motyvas ir varomoji jėga.
Mokytojas nuo šiol nėra joks mokytojas, savo žmogiškuoju ir moraliniu pavyzdžiu bei perteikiamomis žiniomis ugdantis savęs vertą pamainą – išsilavinusius, kultūringus, orius ir gerbiančius kitų orumą laisvus žmones ir patriotiškus savo Tėvynės piliečius.
Jie nutarė, kad nuo šiol Mokytojas bus paslaugų teikėjas. Jam buvo įsakyta nuolankiai vykdyti kiekvieną tų paslaugų „pirkėjo” užgaidą ir tapti Mokyklą pakeitusio „darbo jėgos” ruošimo Fabriko klusniu sraigteliu. Ne mąstančių ir laisvų žmonių ugdytoju, bet tik ,,darbo rinkos poreikiams” pritaikytų žinių perteikėju ir neprotaujančių, nemąstančių apie gyvenimo tikslą ir prasmę būsimųjų vergų masės formuotoju.
B. Burgis pamėgino išlikti Mokytoju ir nepakluso. Už tai buvo negailestingai naikinamas. Nepamirškime šito. Ne už kalnų diena, kai tokios istorijos bus vėl iškeltos į dienos šviesą. Visa, kas gyva, naikinę ir tokius žmones „švelniai” žudę chunveibinai atpildo neišvengs.
Ačiū už puikų straipsnį! Iš tikrųjų labiau žeminti mokytojo nebeįmanoma. Ką galvoja valdžios vyrai leisdami užimti aukštus postus Lietuvos švetimo ir mokslo institucijose tokiems žmonėms, kurie negerbia LIETUVOS valstybės, jos patriotų ir tradicijų,kurie negalvoja apie vaikų dorovingą ugdymą ir kultūringą išsiauklėjimą, t.y. visko, už ką mūsų seneliai, tėvai, broliai ir sesės galvas padėjo arba buvo ištremti???
Geras straipsnis. Gaila, kad ir esat gyvam, ir dabar jau jam a.a., tiek mažai šiai šviesiai asmenybei buvo skirta dėmesio. Per daug buvo ryškūs jo pasisakymai, prieštaraujantys pagrindinėms skelbiamoms mokytojo prestižo siekiamybės nuostatoms. Norisi tikėti, kad pakels galvas lietuviai ir sukils dar kartą mokytojai prieš esamus ‘budulius” valdžioje.
Na, na, ne, ponia Irena, mums nereikalingi tokie pro ministerijos langus landžiojantys mokytojai! manome,kad ir gerb. B. Burgis tokiems nemokytojiškiems veiksmams nepritartų!
Labai geras, teisingas straipsnis. Bėda tik, kad chunveibinai dabar diktuoja madas. Tokie štai padugnės atlikėjai, iš kurių burnos bjauriausi keiksmažodžiai drimba, kaip paaiškėja, yra net merų draugeliai, reiškia ir patys merai panašūs į tokį šlykštuką. Ir kai išsilavinę, kultūringi, bet kuklūs žmones tokio mero paprašo, kad tam naktiniam pragariškos muzikos ( ” bumčikų”) leidėjui suteiktų kitą erdvę – ne prie ligoninių, ne prie pat gyvenamųjų namų, meras tik pasišaipo. Mat minios jaunųjų , jau užzombintų plūsta į tuos nakties beveik mirtino garso koncertus. O tai – pinigai, dideli pinigai, kuriais meras neatsidžiaugia ( kas gali paneigti, kad…?). Todėl, gerb. profesoriau, netikiu šviesia LT ateitimi. Tol, kol ” buduliai” ir chunveibinai toleruojami ir netgi valdžia tokiems pataikaus, nieko gero nelaukim. ” Čern tūpaja” , Puškino žodžiais tariant, turbūt išrenka tai, ką ir turime.
Taip, ponia Dovile, Jus neabejotinai teisi! Bėda ta, kad XX a., ypač jo antroje pusėje, įsivyravo pramogininkų, komediantų, artistų ir aktorių kultas,su kuriuo plito masės kultūra, o tie pajacai užsidirba iki šiol milijonus! Jokia politika nevyksta be pinigų, tai todėl ir gaunasi,kad visa XX a. ir XXIa. pradžioje viso Pasaulio politika yra klounadinė!
Dėkui, gerb. Profesoriau, už padrąsinimą neliūdėti, bet susivokti, kad nebėra nei laiko, nei gylio dar toliau kažkur kristi. Lietuvos švietimo sistemėlė bumptelėjo ant paties dugno ir susilaužė stuburą visomis prasmėmis, tad tapo absoliučiai neįgali. O neįgalus šiuo atveju dar ir nuožmus, nes savo kiaulės akutėmis pamato, kad kiti neįkrito, kad jam nepavyko krabo čiuptuvais jų nusitempti į dugną: jie sveiko proto, jie vis dar ryžtingai ir džiugiai eina į priekį paskui save vesdami mąstantį jaunimą, nors ir priklausė ar dar priklauso tai sistemai- jie neįkrito į tą mėšlo duobę kartu su savo duobkasiais. Aišku, ant menčių gulintis bukaprotis, tarnaujantis sistemai, viską darys tokius suėsti. Nelinkėsime „Skanaus”, nes atėjo laikas drąsiai tyraširdžiams atsistoti ir pirštu besti į tas jų vietas, kurios dvokia, įvardijant konkrečias pavardes, kurios žudo sąžiningus tautos žmones. O to jie labai bijo, nes vidutinybei labai svarbu išsaugoti savo gražų „imidžą”. Tylėti blaiviai mąstantiems žmonėms šiandien tiesiog draudžiama ir nepadoru prieš Tėvynę. Dar kartą dėkoju už puikias gerb. Profesoriaus įžvalgas.