Ar VGTU darbuotojų konfidencialumo sutartis neprieštarauja žmogaus teisėms

Kreipiamės į Jus su prašymu:

VGTU darbuotojams pasirašymui paskutinėmis dienomis yra pateikiamos Konfidencialumo sutartys, šiose sutartyse pateikta daug reikalavimų bei įsipareigojimų darbuotojams, o darbdavio įsipareigojimų iš viso nėra; taip pat dėl tam tikros darbo specifikos, kai darbuotojas po darbo sutarties nutraukimo gali dirbti tik panašų darbą kitoje įstaigoje, keistai atrodo reikalavimas kad bet kokią informaciją ar gebėjimus įgytus šioje įstaigoje negalės panaudoti dar 5 metus, kokį darbą tokiu atveju darbuotojui dirbti jei jo darbo santykiai su VGTU nutrūksta, dar kitas momentas: bauda 1000 eurų už netiesioginius nuostolius, nes šias sutartis turi pasirašyti darbuotojai, kurių mėnesinis uždarbis siekia 470 eurų į rankas ar yra net mažesnis.

Taip pat dar vienas momentas: VGTU yra viešoji įstaiga, ar viešoji įstaiga turi teisę drausti viešinti visą informaciją kuri yra išvardyta: „vidaus kainynus ir tarifus, nuolaidas” ir pn.

Norime sužinoti ar toks dokumentas neprieštarauja žmogaus teisėms, ar jį darbuotojai gali pasirašinėti nepamindami savo teisių ir pareigų, kurias turi kaip Lietuvos piliečiai?
Ačiū labai už atsakymą.

Dokumentą pridedu (ČIA)

Lietuvos žmogaus teisių asociacijos komentaras:

Dėl sutarties laisvės

Laisva valia sudaryta sutartis – tai dviejų ar daugiau asmenų suderintos valios išraiška. Bet kokie veiksmai, susiję su sutarties šalies valios pažeidimu reiškia sutarties laisvės principo pažeidimą ir gali lemti sutarties negaliojimą.

LR CK 6.156 str. 1 d. įtvirtintas sutarčių laisvės principas laikomas visos sutarčių teisės pagrindu, užtikrinančiu teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutarties laisvės principas valstybės pripažįstamas ir ginamas tikslingai – jis suteikia reikšmę suderintiems šalių tarpusavio ketinimams. Šalių pasiektas susitarimas, įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka, tampa teisiškai įpareigojančiu aktu ir reikšminga visuomeninės savireguliacijos priemone.

Šis aktas (susitarimas) nustato teises ir pareigas[1]. Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys sprendžia, kokią sutartį sudaryti, su kuo ją sudaryti ir kokiomis sąlygomis sudaryti. Versti kitą asmenį sudaryti sutartį draudžiama (CK 6.156 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į Konfidencialumo sutarties pakeitimo turinį, matyti, jog šiuo sandoriu nustatyta ribojimų apimtis neatitinka proporcingumo ir sąžiningumo principų (LR CK 1.5 str.), LR CK 1.91 str. 1, 4 d. bei LR CK 6.228 str. 1 d. nuostatų bei įtvirtina esminę šalių nelygybę. Tai sudaro pagrindą manyti, jog sandoris prieštarauja protingumo bei sąžiningumo principams bei sudaromas ekonominio spaudimo ir realaus grasinimo įtakoje, todėl yra negaliojantis ab initio.

Pažymėtina, jog darbuotojas neturi galimybės derėtis dėl sandorių sąlygų. Asmenys, siekdami tam tikrų tikslų ir sudarydami sandorius, laisvai sprendžia dėl savo teisių ir pareigų. Sutarties šalių valios išraiškos formos nurodytos LR CK 1.64 straipsniuose, kur numatyta, jog sutartį sudarančių asmenų laisva valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma. Sutarties laisvės principas susideda iš šių aspektų:

1. Laisvė sudaryti sutartį;

2. Laisvė atsisakyti sudaryti sutartį;

3. Laisvė nustatyti sutarties turinį.

VGTU administracijos siūloma Konfidencialumo sutartis sudaroma panaudojant realų grasinimą ir šis sandoris nebus sudarytas laisva valia, kadangi jo sudarymas visiškai priklausomas nuo darbo sutarties sudarymo, nors to tiesiogiai darbo sutartyje nurodyta nėra.

Konfidencialumo sutarties turinio darbuotojas neturi teisės keisti ar panaikinti, o nesudarius Konfidencialumo sutarties su juo nebūtų sudaryta (pratęsta) darbo sutartis. Konfidencialumo sutarties sudarymas yra privalomas siekiant dirbti VGTU. Vien pagal šio sandorio specifiką matyti, jog nėra išlaikyta šalių teisių ir pareigų pusiausvyra, kadangi Konfidencialumo sutartimi darbuotojas įsipareigoja neatskleisti konfidencialios informacijos darbo sutarties galiojimu ir 5 metus po jos pasibaigimo, o VGTU už tai darbuotojui nenumato jokios kompensacijos ar atlygio, nors konfidencialia informacija Konfidencialumo sutartyje įvardinta bene visa su VGTU susijusi veikla ir net su veiklos rinka susijusi informacija.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra nurodęs, jog tam, kad informacija sudarytų komercinę paslaptį, nepakanka, kad ji būtų slapta <…>. Komercinė paslaptis turi suteikti jos turėtojui konkurencinį pranašumą, t. y. tam tikrų verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos ir pan.[2]. Kitoje nutartyje LAT išplėstinė teisėjų kolegija yra pažymėjusi, kad konfidenciali informacija <…> gali būti skirstoma į informaciją, kuri, kuri, nors savininko įvardijama kaip konfidenciali, savaime yra akivaizdi ar lengvai pasiekiama (pvz., viešai skelbiami įmonės finansinės atskaitomybės duomenys, viešai skelbiama informacija apie akcininkus, vykdomus projektus, verslo partnerius ir kt.). Tokia informacija, net jeigu ji ir yra įvardijama kaip konfidenciali, gali būti pripažinta nekonfidencialia ir už jos atskleidimą, paviešinimą ar panaudojimą nekiltų teisinių padarinių. Kartu LAT pažymėjo, jog konfidenciali informacija <…> gali būti skirstoma į informaciją, kurią įmonės darbuotojai turi laikyti konfidencialia, tačiau tokia informacija, kai su ja yra susipažįstama, tampa neatsiejama jų gebėjimų, įgūdžių bei žinių dalimi (pvz., įmonėje taikoma geroji praktika, vadybos metodai, darbo su klientais metodai, derybų vedimo būdai ir kt.). Todėl darbuotojai privalo laikytis pareigos saugoti tokio pobūdžio informaciją tik tol, kol dirba įmonėje, kurioje ją sužinojo. Pasibaigus darbo santykiams, buvę darbuotojai gali be jokių apribojimų naudoti gautą aptariamos rūšies informaciją savo naudai ir interesais. <…>[3].

[1] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „ŽVC“ v. AB „Pineka“, bylos Nr. 3K-7-262/2010

[2] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014

[3] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016

2017 m. lapkričio 9 d. 18:37, LZTA komitetas <komitetas@lzta.lt> rašė: