Eilinis posėdis, eilinės tuščios kalbos ir negebėjimas priimti sprendimų ir reikia pagaliau pripažinti, kad turime mažiausiai bent jau dvi Europas.
Vakarykštis ES aukščiausiojo lygio susitikimas truko kaip visada ilgai, bet ir vėl baigėsi be jokių konkrečių rezultatų. Ir atrodo mūsų žemyno lyderiai įsisuko į aukščiausio lygio susitikimų ratą, daro juos kas savaitę, tariasi, bet nesusitaria.
Ir tai logiška, nes visi turi skirtingas problemas, visiems trūksta pinigų ir visi nori pirmiausia spręsti savąsias, o ne tolimų kaimynų, kurių nei mes užjaučiame, nei jie mus užjaučia. Ir tą puikiai parodė vakar diena.
Vokietijos žiniasklaida pastarąjį lyderių susitikimą pavadino žlugusiu. Nors pagal niūrią Europos Komisijos prognozę, „istorija mums neatleis už neveiklumą“, ir Rusija kurią nors NATO šalį Europoje gali užpulti per ateinančius 5 metus, susitarti tai nepadeda.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir ES užsienio reikalų viršininkė Kaja Kallas diskusijų metu ne kartą ragino priimti didesnį paramos karinį paketą. „Mums reikia lėšų artilerijos pabūklams ir būtume labai dėkingi, jei Europa kuo greičiau suteiktų bent penkių milijardų eurų paramą“, – prašė Zelenskis trumpoje vaizdo konferencijoje.
Bet kaip visada visi turėjo savų pasiteisinimų: Italija reikalavo daugiau informacijos, o Prancūzija pageidavo skirti lėšų G 7 iniciatyvai, pagal kurią Kijevui numatyta 18 mlrd. eurų paskolų. „Labai svarbu, kad parama Ukrainai nemažėtų, o tęstųsi ir didėtų“, – skundėsi Zelenskis. O Suomijos Ministras Pirmininkas Petteri Orpo kritikavo tai, kad daugelis šalių „netinkamai vykdo“ ginklų tiekimą Ukrainai.
Šis aukščiausiojo lygio susitikimas buvo rimtas. Jame dalyvavę pareigūnai Vokietijos žiniasklaidai pasakojo, kad nuotaikos labai svyravo. Vienintelis dalykas, dėl kurio iš tiesų sutarta, buvo padaryti viską, kad iki 2030 m. būtų masiškai išplėsti Europos gynybos pajėgumai. Šiuo tikslu ES Komisija parengė pasiūlymą, pagal kurį per ateinančius ketverius metus iš viso būtų sutelkta iki 800 mlrd. eurų papildomų išlaidų gynybai. Ar tai kada nors bus įgyvendinta, neaišku.
Kritikai sako, kad 800 mlrd. eurų tikslas atrodo toli siekiantis tikslas, galbūt labiau PR triukas nei rimtas sprendimas. Tačiau kadangi jie neturi būti įvykdyti iš karto, iš pradžių visiems susirinkusiems buvo lengva pritarti svaiginančiai sumai.
Tačiau taip pat paaiškėjo, kad pietines ES šalis vis labiau erzina iš Briuselio siunčiami grėsmių scenarijai ir raginimai apsiginkluoti. Jos taip pat nesutinka su įtakingos Europos krikščionių demokratų (EPP) partijos ir parlamentinės frakcijos vadovo vokiečio Manfredo Weberio raginimu pakeisti mąstymą ir pereiti prie karo ekonomikos.
„Man nepatinka terminas perginklavimas. Europos Sąjunga yra politinis švelniosios galios projektas“, – sakė Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas. „Svarbu atsižvelgti į tai, kad iššūkiai, su kuriais susiduriame pietinėje kaimynystėje, šiek tiek skiriasi nuo iššūkių, su kuriais susiduria rytinis flangas“, – kandžiai kalbėjo Sanchezas.
Jo nuomone, prioritetas turėtų būti labiau teikiamas sienų kontrolės stiprinimui ir kovai su terorizmu. Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni taip pat leido aiškiai suprasti, kad nebenori girdėti termino „apginklavimas“.
Europos apsiginklavimo projekto sunkumus parodė ir kelių ES vyriausybių vadovų, ypač labai įsiskolinusių valstybių narių, pareiškimai. Tokios šalys kaip Italija ir Graikija turi didžiulių biudžeto problemų, todėl reikalauja bendro gynybos išlaidų finansavimo.
Tačiau tai toli gražu ne vienintelė problema, su kuria ES susidurs artimiausiomis savaitėmis. Skiriasi požiūriai į specialaus ES ir Ukrainos atstovo, kuris galėtų atstovauti europiečiams – jei to kada nors prireiktų – derybose su Amerika, Rusija ir Ukraina, poreikį.
„Mums reikia derybų grupės ir atstovo, kuris kalbėtų Europos piliečių vardu“, – diskusijų metu sakė ispanų premjeras Sanchezas.
Ir tada sureagavo buvusi Estijos premjerė Kaja Kallas: „kam aš čia esu?“ Susitikimą stebėję diplomatai tikina, kad tik vienas iš epizodų, kai įtampa susitikime prasiveržė atvirai.
Nemažai pykčio sulaukė ir Vengrijos premjeras ir Putino draugas Viktoras Orbanas. Jis nebenori remti pareiškimų ir daugybės priemonių Ukrainai paremti. Todėl Ukrainos klausimu ES dabar yra priversta formuoti norinčiųjų koaliciją iš 26 valstybių, o ne 27 valstybių sąjungą. „Mes negalime jo išmesti“, – susierzinęs sakė vienas diplomatas. „ES yra bedantis tigras“, – atkirto Orbanas.
Tačiau didžiąją susitikimo dalį įtampa tarp lyderių išliko subtili. Daugeliu atvejų vis dar vyrauja diplomatiniai fokusai. Tačiau kaip ilgai? Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas išdidžiai paskelbė, kad daugybė aukščiausio rango ES politikų kitos savaitės viduryje vėl susitiks Paryžiuje ir aptars taikos palaikymo pajėgų sukūrimą siekiant užtikrinti paliaubas Ukrainoje.
Bet Vokietija viską mato kitaip. Jau nueinančio Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo nuomone, spartus Ukrainos apginklavimas yra geriausia saugumo garantija. Jis mano, kad dar per anksti svarstyti bet kokius taikos palaikymo pajėgų planus po derybų. „Nesame tokioje situacijoje, kad turėtume galvoti apie didelio apskritojo stalo su įvairiais dalyviais – net ne tik jau įvardytais – sudėtį, ir neturėtume apsimetinėti, kad taip yra“, – sakė kancleris.
Šis šiek tiek painus sakinys buvo sąmoningas spjūvis E. Macronui. Tai buvo vienas paskutiniųjų Scholzo pareiškimų Europos scenoje.
Susidaro įspūdis, kad didžiųjų Europos valstybių vadovai mėgsta pūstis, vaidinti svarbius pasaulyje, įsižeidžia, kai jų nepriima prie derybų stalo, bet kai reikia priimti sprendimus, tada pasibaigia mandrumas ir visi pradeda rūpintis savo siaurais interesais.
