Artūras Skrinska. Gyvenimo įgūdžių programa- grėsmė nacionaliniam saugumui

Žmogus nenori galabyti kito žmogau už pinigus, tačiau iš idėjos (beveik visi kariniai konfliktai) tai daroma masiškai ir dažnai su vidiniu užsidegimu. Galbūt, tikroji žudikė, tai – idėja, o žmogus tik vykdytojas?

Žvelgiant į gyvenimo įgūdžių programą kaip į tam tikrą indoktrinacijos formą, geopolitiniame bei laiko kontekste, galima daryti pagrįstą prielaidą, kad tai grėsmė nacionaliniam saugumui.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos programos pristatyme Natilija Istomina teigia: „kai gimsta, turi dvi lytis vyrų ir moterų, kokia bus socialinė lytis? Ar vėliau žmogus norės atskleisti kokios jis lyties? Tai yra jo asmeninis pasirinkimas. Vaikai nemokami lyčių atpažinimo kito asmens jie turėtų sugebėti identifikuoti save“

Tarsi, vienas pagrindinių programos tikslų, kad moksleiviai gebėtų identifikuoti save kokios jie lyties.

Kad gyvenimo įgūdžių programa idoktrinuojanti, bei formuojanti visiškai naują pasaulėžiūrą per švietimo sistemą. Tai patvirtina TSLKD deleguotas švietimo ministras Gintautas Jakštas, kuris šios programos kontekste, žurnalistui paklausus, ką turėtų atsakyti mokytojas vaikui paklausus kiek yra lyčių atsako: „Nežinau, aš nesu ekspertas. Šitos temos“. Tai parodo, kad švietimo ministerija turi visai kitą supratimą, nei dauguma Lietuvos tėvų. Tad, nesunku numatyti netolimą ateitį (jei neatsitiks ryškių politinių pokyčių) ypač matant kaip tai vystėsi daugumoje kolektyvinių vakarų valstybių:

– už kelių metų jau prie kai kurių mokyklų kabės LGBTQ+ vėliavos, o praėjus dar keliems metams jau dauguma mokyklų kels LGBTQ+ vėliavas ypač per jų šventes;

-uolesnės mokytojos ir tėveliai su mamytėmis ves vaikus į LGBTQ+ paradus (matysim tai, ką matome daugumoje vakarų valstybių). nauja LGBTQ+ bedruomenė, kuriasi mažinant esamos visuomenės teises ir taip kyla tarsi neišvengiamas konfliktas.

Daugumoje kolektyvinių vakarų šalių veikia ir neapykantos kalbos įstatymas, pagal kurį kitaminčiai traktuojami kaip neapykantos skleidėjai ir už tai susilaukia administracinio arba net baudžiamojo persekiojimo (pvz. : Švedijos parlamentarės Päivi Maria Räsänen persekiojimas už biblijos citavimą, aiški žinia visiems Švedams).

Visuomenė skyla į dvi dalis: vieni palaiko naują LGBTQ+ ideologiją, kitai daliai ji priimtina lygiai taip pat, kaip žmogienos valgymas. Tad mentalinis skirtumas tarp toje pačioje visuomenėje gyvenančių žmonių pasidaro milžiniškas. Šiame aspekte ir kyla grėsmė visam kolektyvinių vakarų bei NATO saugumui.

Doktrina, kurioje teigiama, kad socialinė lytis yra pasirenkama (jų yra apie 72 ir daugėja), šeima gali būti sudaroma tarp tos pačios lyties asmenų, kad vaikai nuo darželių iki universitetų turi būti šviečiami LGBTQ+ tematika. Šios tendencijos ganėtinai gajos daugumoje kolektyvinių vakarų valstybių ir čia jau formuojasi nauja visuomenė, kurios transformacijos tolimais šaukliai galima laikyti- Volterą (18a.) kuris sakė.: „Jei nebūtų dievo, reikėtų jį išgalvoti“ arba F. Nyčės (19a. ) – „Dievas mirė“; K. Markso bei Engelso teorinius, ir gal net, praktinius veikalus „ Kapitalas“ bei garsųjį K. Markso 1848m. Komunistų partijos manifesto teiginį „Šeimos panaikinimas“! Net patys kraštutiniai radikalai piktinasi šiuo begėdišku komunistų sumanymu“ – bei daugybę kitų, ne ką mažiau svarbių mąstytojų bei įvykių.

Lietuva yra kolektyvinių vakarų dalis, tad tarsi ši nauja bendrą LGBTQ+ vardiklį turinti visuomenė turėtų būti ir Lietuvoje. Tačiau gerai prisimename, 1989-1991 Vilniaus rajono Šalčininkų krizę, kai sovietai, bandydami pasinaudoti tos pačios šalies gyventojais tik skirtingo etnino pagrindo, siekė sukurti atskirą teritorinį autonominį regioną iš Lietuvos teritorijos; Karą Sirijoje, kur Sirijos kurdai buvo vieni pagrindinių kovotojų prieš Bašaro al-Asado rėžimą. Bei begales panašių atvejų, kai suskaldant, susilpninamas varžovas taip suteikiant pranašumą.

NATO pasienio teritorijoje visuomenei skylant į LGBTQ+ visuomenės šalininkus ir priešininkus, kurie mentališkai ženkliai skirtingesni nei Lietuvis ir Lenkas ar Lietuvis ir Kurdas, tėvynainiai būtų tiek artimi kaip veganas ir kanibalas . Bendrom temomis šiek tiek susiklabėtų, bet idėjiškai viens nuo kito būtų skirtingose barikadų pusėse. Stiprus visuomenės susiskaldymas atveria langą priešininkui pasinaudoti šia situacija.

Kad pavojai rimti apie tai reguliariai kalba ir Lietuvos bei kitų šalių aukščiausi pareigūnai, kad ir Nacionalinio saugumo ir gynybos pirmininkas (2023-09) „Lietuva privalo galvoti apie inžinerinius įtvirtinimus, kurie galėtų padėti stabdyti priešą“; Iš Krašto apsaugos ministerijai,VU parengtos studijos „Lietuva 2030“ : „JAV gali tiesiog nebepajėgti finansuoti visų daugiavektorinės užsienio politikos veiksmų, reikalingų išlaikyti jos, kaip globalios lyderės, pozicijas“. Tad esant tokiom aplinkybėm, galima daryti pagrįstą prielaidą, kad NATO pasienio stirprumas kolektyviniams vakarams naudingiau nei LGBTQ+ visuomenės buvimas pasienio teritorijoje.

Remiantis vakarų tendencijomis, įsigaliojęs LGBTQ+ švietimas, indoktrinuos vaikus, kurie nepastebimai bus jaunuoliai, kaip matoma vakaruose, nusiteikia rimtai ginti savo idėjas.

Dažniausia LGBTQ+ teisės vis plečiamas: leidžiama naudotis kitos lyties persirengimo kambariais, tualetais, leidžiama tuoktis, įsivaikinti ir t.t. Tad įsivaizduokime, situaciją, kad pagal realiausią scenarijų, mes nueiname šiuo keliu. Tad visai realu, kad dėl rinkimų ciklo, pasikeistų valdžia Lietuvoje. LGBTQ+ aukščiau išvardytos teisės būtų staigiai panaikinamas. Tai sukeltų šios naujosios LGBTQ+ bendruomenės pyktį, kuri dėka, indoktrinacijos bei politinio komforto būtų suvešėjus, tad esant įtemptai situacijai regione, šia suskaldytos visuomenės dalimi, kaip penktąja kolona, galėtų pasinaudoti priešiškos jėgos (žadėdamos autonomija ar pan.).

Lietuva nuo karo Ukrainoje pradžios stipriai pasikeitus, karo tematika valstybiniu lygmeniu yra kasdienybė, dažnai visuomenė informuojama apie saugumo stiprinimo priemones. Keista, kad nesirūpinama Lietuvos saugumu šioje dimensijoje ir nesirenkami realūs politiniai dividendai blokuojant šią programą. LGBTQ+ Vyriausybei neaktualu, nes ši programa vykdoma jos iniciatyva. Seimas su LGBTQ+ pirmininke to nesiims, bet prezidentui, kaip Valstybės gynybos tarybos vadovui, bei vyriausiam Valstybės ginkluotųjų pajėgų vadui tai turėtų būti aktualu. Programos sustabdymas legitimizuotų valdžią nes bent viena iš trijų valdžių atstovautų ne tik LGBTQ+ bendruomenę, o ir Lietuvos visuomenę taip būtų stipriai sumažinama idėjinė skirtis tarp valdžios ir tėvynainių. Esant įtemptai situacijai regione, tai ženkliai prisidėtų prie nacionalinio saugumo stiprinimo.

Integruojant Gyvenimo įgūdžių programą į šių metų ugdymą mes judame link to, kad NATO pasienio teritorijoje būtų panašios etniniu požiūriu, bet mentališkai visiškai priešiškos visuomenės. Kaimynui prie kaimyno (ar piliečiui prie valdžios) mentališkai priartėti, būtų taip pat įmanoma, kaip peršokti Everestą. Tai – ryškus silpnumo ženklas. Jei NATO pasienio teritorijoje visuomenė patirtų mažesnį LGBTQ+ normų priėmimo spaudimą, tai būtų naudinga ne tik „aljansui“, nes turėtų stiprų vieningą pasienį (senolių išmintis sako-stiprybė vienybėje), tai būtų naudinga ir progresyviai visuomenei, kuri galėtų stebėti ne tik progresyvios visuomenės vystymąsi vakaruose, bet matyti, galbūt, dar progresyvesnės visuomenės kūrimąsi su mažesne LGBTQ+ vertybinių normų integracija.

Konservatoriškų pažiūrų žmonėms tai atrodytų viltinga. Europos Sąjunga išloštų nes ji būtų dar labiau įvairialypė, patrauklesnė bei saugesnė. „Mano amžiui užteks, o po manęs nors ir tvanas” – sakė Liudvikas 16-asis, bet jam nukirto galvą.

 Autorius yra politologas,  baigęs Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutą.