Artūro Račo LRT programa

Kaip ir buvau žadėjęs, pristatau programos į LRT generalinius direktorius metmenis. Pradėkim nuo to, kad pagrindiniai LRT veiklos principai jau labai seniai apibrėžti LRT įstatyme ir išradinėti dviračio bei klejoti apie LRT „naujienų agentūras“ trimis kalbomis, kaip kad daro E.Jakilaitis, kaip ir nėra reikalo. Ne veltui, matyt, LRT taryba nusprendė Edmos prie konkurso neprileisti.

O LRT įstatymas sako štai ką:

Rengdamas ir skelbdamas laidas, LRT turi vadovautis objektyvumo, demokratijos, nešališkumo principais, užtikrinti žodžio ir kūrybos laisvę, laidose turi atsispindėti įvairios pažiūros ir įsitikinimai, dalyvauti jose ir reikšti savo pažiūras turi teisę įvairių įsitikinimų žmonės. Laidose turi būti gerbiamas žmogaus orumas ir jo teisės, nenusižengiama moralės ir etikos principams.

Ir dar prideda:

LRT programose turi būti užtikrinta temų ir žanrų įvairovė, laidos turi būti skirtos įvairiems visuomenės sluoksniams, įvairaus amžiaus, įvairių tautybių ir įvairių įsitikinimų žmonėms. Programose neleidžiama įsivyrauti vienašališkoms politinėms pažiūroms; LRT informacinėse laidose, komentaruose pateikiama informacija turi būti pagrįsta, atspindėti įvairias politines pažiūras, o nuomonės ir faktinės žinios – autorizuotos, patikrintos ir išsamios.

Todėl visa kita yra labai paprasta ir bus taip:

„Panorama“ liks. Tačiau A.Matonio ten nebebus ir rusai nebepuls.

„Teisė žinoti“ irgi liks. Bet teisę žinoti turės visi, o ne tik R.Miliūtė, R.Juknevičienė, G.Landsbergis.

Atsiras nauja laida „Teisė nežinoti“. Į ją bus kviečiami R.Janutienė, Š.Černiauskas, D.Pancerovas, S.Bačiulis. Galės vesti R.Miliūtė. Per LRT „kultūrą“ nuo vidurnakčio.

„Dėmesio centre“ gera laida. Bet jos dėmesio centre nebebus E.Jakilaičio. Nes visuomenėje yra daugiau dėmesio vertų žmonių.

Liks ir „Duokim garo“. Nes garas yra ekologiškas, o ES ragina naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius.

„Bus sudarytas „Juodasis sąrašas“ žvaigždžių, kurios į LRT pastatą neįleidžiamos. Jame bus J.Smoriginas, A.Maldeikienė, J.Jankevičius, A.Užkalnis, A.Jagelavičiūtė, M.Petruškevičius, O.Pikul, S.Vaitulionis, Jazzu, Ž.Grigaitis, D.Bosas. P.Gražulis bus įleidžiamas kartą per metus minint Tolerancijos dieną, M.Šalčiūtė – taip pat vieną kartą, svarstant biudžetą. Sąrašas bus nuolat pildomas. Patirtį turiu.

Bus sudarytas „Baltasis sąrašas“. Jame bus A.Perednis, A.Skamarakaitė, V.Beniušis, R.Pakėnienė, Š.Sabaitis, J.Damulytė, J.Skėrytė, D.Majauskienė, S.Jakučionis, P.Vaišvila, K.Vyšniauskas, M.Kvasnikovskytė. Jame esantys žmonės bus laikomi oficialiais kandidatais pakeisti matonius ir paleckius. Sąrašas bus pildomas. Patirtį turiu.

Laidoms įsigyti bus skelbiami konkursai, kurių rezultatai bus viešinami.

Šeškai, mintantys morkomis, konkursuose, jei norės, dalyvaus lygiomis sąlygomis su žmonėmis.

LRT darbuotojai, turintys savo prodiuserines kompanijas, konkursuose dalyvauti negalės.

Nė viena prodiuserinė kompanija negalės turėti daugiau nei 9,6 proc. LRT eterio. Kodėl 9,6? Nes gražus skaičius. O 6,9 būtų kiek per mažai.

Krepšinis grįš į LRT eterį. Siekiant pritraukti didesnę auditoriją, su S.Jasaičiu bus sudaryta ilgalaikė sutartis.

„Eurovizijos“ atrankos bus tęsiamos. R.Zilniui, T.Varnagiriui ir V.Lukočiui taip pat bus pasiūlytos ilgalaikės sutartys. Z.Kelmickaitei – iki gyvos galvos. Jei norės – ir A.Pilvelytei.

Bus daugiau humoro. Laidas bus siūloma vesti R.Juknevičienei, D.Grybauskaitei (kai baigs kadenciją), P.Gritėnui.

Atsiras laida „Farai kitaip“. S.Skverneliui bus siūloma ilgalaikė sutartis.

Bus ir „Psichologo patarimai etikos klausimais“. Vedėjas L.Slušnys.

„Advokatas pataria“ – jau nuo rudens sezono su A.Čaikovskiu.

Taip pat atsiras laidų socialinėmis ir ekonominėmis temomis. Bus kviečiami ne tik bankų ir LLRI atstovai, bet ir R.Lazutka, T.Jakeliūnas ir kiti nesuinteresuoti žmonės.

25 000 eurų iš biudžeto bus numatyta M.Garbačiauskaitei ir jos laidai apie propagandos pradmenis. Galės pasikviesti V.Saldžiūną. Vietoj laidos „Mūsų gyvūnai“.

Bus siekiama, kad LRT taryba iš tiesų taptų „aukščiausiu LRT valdymo organu“, o ne Skydinės direktoriaus priedėliu.

Tuo tikslu bus uždrausta kurti filmus ir laidas apie LRT Tarybos narius.

Seimui bus siūlomas LRT įstatymo pakeitimas, numatantis minimalius kvalifikacinius reikalavimus Tarybos nariams. Galbūt ir amžiaus ribą. LRT nario alga turi būti didinama, ji neturi būti priedu prie pensijos, kaip dabar. Kartu, žinoma, bus numatyta ir didesnė atsakomybė.

Siekiant skaidresnės ir etiškesnės žiniasklaidos, Seimui bus siūlomi Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimai keičiantis skyrimo į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos vadovus tvarką, kad ten nebepatektų zamžickienės ir ramanauskaitės-tiumenevienės, kurias dirbti savo darbą turi priversti teismai.

Siekiant skaidresnės ir etiškesnės žiniasklaidos, Seimui bus siūlomi to paties įstatymo pakeitimai, keičiantys Visuomenės informavimo etikos komisijos formavimo principus, tam kad ši komisija nebūtų žiniasklaidos savininkų įrankiu.

Bus įvertintas turimas LRT turtas. LRT studijos ir KTS bus nuomojami už rinkos kainą ir tik tuo atveju, jei LRT pačiai jų nereikės.

Mišios bus transliuojamos. Bet gal mažiau nei 16 kartų per metus. Ir ne tik iš katalikų maldos namų, bet ir iš stačiatikių, liuteronų, žydų ir totorių. Pirmuose suoluose sėdinčius politikus rodyti bus uždrausta.

Politikai nebus skirstomi pagal A.Matonio politikos įsivaizdavimą (nes A.Matonio jau nebebus). Visos parlamentinės partijos bus vertinamos vienodai. Politikams, turintiems Landsbergio pavardę, išimtis nebus taikoma.

LRT direktoriaus ir jo pavaduotojų atlyginimai bus mažinami iki padorios ribos. Nes nemanau, kad LRT direktorius, net jei jis yra Skydinės direktorius, turi gauti daugiau už premjerą. Taip pat nemanau, kad Skydinės direktoriaus pavaduotojas, net jei jis yra Paleckis, turi gauti daugiau nei Seimo pirmininkas.

LRT taps visuomenine, o ne skydinės šeškų televizija.

– LRT generalinio direktoriaus rinkimai ir toliau kelia aistras. O Jūsų kandidatūra ar nesudomino žurnalistų? – „Vakaro žinios“ paklausė Artūro RAČO.

– Ne, visiškai jokio dėmesio. Jūs pirma kreipiatės. Lietuvos žiniasklaida turbūt tokia pasidarė. Kuriai ne visos naujienos įdomios. Įdomios tik tos, kurios galbūt teisingos. Matyt, aš esu neteisinga naujiena. LRT tikriausiai manęs į jokią laidą nekvietė jau nuo tų laikų, kai išėjau iš tarybos. Nors iki tol būdavau gan dažnas svečias.

– 2009-2012 m. LRT tarybos nariu Jus paskyrė pati prezidentė.Kodėl tuomet tylėjote?

– Netylėjau. Priešingai, buvau vienintelis žmogus, kuris po kiekvieno tarybos posėdžio savo tinklaraštyje rašė apie tai, kas vykdavo posėdžiuose. Aš kaip tik buvau turbūt vienintelis tarybos narys, kuris informuodavo visuomenę apie tai, ką darau taryboje.

– Ar keldavote finansinius klausimus taryboje?

– Būtent taryboje man pakako laiko pamatyti ir suprasti, kas ten vyksta. Bet norint kalbėti faktais, reikėjo turėti dokumentus. Pateikiau didžiulę užklausą dėl dokumentų, bet man, kaip tarybos nariui, Audrius Siaurusevičius parodė vidurinįjį pirštą. Beje, tuometinė taryba pritarė. Visiems jiems taip pat pasirodė, kad nereikia jokių dokumentų, nes viskas ir taip aišku. Besibaigiant kadencijai, kaip tik bylinėjausi su A.Siaurusevičiumi dėl tų pačių dalykų, dėl kurių ir dabar vyksta visi ginčai – dėl finansinių dokumentų pateikimo.

Mano kadencija baigėsi gegužės mėnesį, o teismo sprendimas turėjo būti birželį. Tad prašiau ponios Dalios Grybauskaitės pratęsti mano kadenciją bent iki to laiko, kuomet baigsis teismas. Po to būčiau išėjęs pats. Bet prezidentė nusprendė kitaip, tad ir teismo sprendimas liko šiek tiek kreivas. Bylą aš laimėjau, o kadangi tarybos nariu jau nebuvau, dokumentų gauti nebegalėjau. Turbūt ir D.Grybauskaitė nelabai norėjo, kad gaučiau tuos dokumentus.

– Jau tada buvo, ką slėpti?

– Manau, kad nuo tų laikų, situacija tik pablogėjo. Tokios kelių prodiuserinių kompanijų koncentracijos LRT turbūt niekada nebuvo. Beje, šiek tiek žiūrėjau ir pačios tarybos protokolus, kurie skelbiami. Mūsų laikais tarybos posėdžiai buvo netgi transliuojami gyvai, vėliau tai buvo panaikinta. O sprendžiant iš dabartinių protokolų, akivaizdu, kad taryba visiškai nesikiša. Nors būtent ji tai turėtų daryti. Ji tik formaliai atlieka direktoriaus pritariamojo balso vaidmenį: sudarinėja komisijas, skiria priedus sau prie gaunamos algos. Toks ir darbas.

– Kaip matot, žurnalistai („Respublikos“) Jūsų kandidatūra jau susidomėjo. Bet paskaičius Jūsų feljetoną „A.Račo LRT programa“, kyla įtarimas, ar tapęs LRT vadovu nepradėsite suvedinėti asmeninių sąskaitų ir kerštauti „Juodajam sąrašui“?

– Aš neturiu sąskaitų su niekuo. Tiesiog sakau, kad kai kuriems šiandien žurnalistikoje esantiems žmonėms čia ne vieta. Aš buvau kelių žiniasklaidos įmonių vadovu ir žinau, jog vadovas paprastai turi teisę pasirinkti, su kuo jis dirba. Manau, jeigu būsiu LRT vadovas, turėsiu tokią pačią teisę. Paprastai pasirenkami kompetentingi žmonės ir tie, kuriais galima pasitikėti. Manau, tokie kriterijai galioja visur, taip pat ir LRT.

Atitinku visus kriterijus labiau nei bet kuris iš dabartinių žinomų kandidatų. Be to, turiu patirties. Manau, kad padėtis ten labai bloga, bet ją galima pakeisti. Tik reikia noro. Lietuvoje yra pakankamai vadybininkų, žurnalistų, prodiuserių, kurie žiūri ne vien į savo kišenę, bet dar prisimena, kas yra žurnalistika.

Visa bėda ir yra tai, kad valdžia pamiršo tą televiziją. LRT įstatymas priimtas 1996 m., tačiau per šį laiką pasikeitė labai daug dalykų. Niekas nepagalvoja, kad ir visuomeninė televizija turi keistis. Laikas pradėti galvoti apie vadybą. Nebepakanka tik turėti draugelius, su kuriais pasidalini pinigus. Reikia priežiūros. Seimas tai pamiršo, tad šiandien turime situaciją, kai valdymo visiškai nėra. O sprendimai sutelkti vieno žmogaus rankose, kuris daro, ką nori. Be jokios atsakomybės. Negana to, Seimui paprašius atskaitomybės iš LRT, taip pat parodomas vidurinysis pirštas. Pripažinkime, tokia situacija nėra pati geriausia.

Kalbėjosi Justina GAFUROVA