Paprastai nerašau apie pamatytus koncertus, nes susidomėjusiam aprašytu įspūdžiu telieka „šaukštai po pietų“ – koncertas juk jau įvykęs. Bet su šio naujametinio koncerto Vilniuje paliktu įspūdžiu yra kitaip – galite pasitikrinti, ar teisingai vertinu tai, kas vyko GRAND PIANO SHOW koncerte.
Apsilankyti GRAND PIANO SHOW skatino ne vien pianistės Ievos Dūdaitės žinomumas ir maždaug prieš porą metų išklausytas jos koncertas sostinės Šv. Kotrynos bažnyčios salėje, bet ir didžiulis žingeidumas: ko gi sulauksime dabar? Kaip bus įmanoma surinkti į didžiausią Vilniuje „Twinsbet“ areną žiūrovus, kai skelbiama, kad koncertas bus fortepijoninis? Juk bene žavingiausios Lietuvoje pianistės koncertai pasižymi nuoširdumu, jausmingumu ir reikalauja akivaizdžiai kamerinės aplinkos. O čia – sporto arena!
Nustebau išvydęs, kad arena pilnutėlė. Tiesa, ji sumažinta – taip techniškai dažnai daroma rūmuose, kai neišperkami visi 12 tūkst. bilietų. Bet juk nesvarbu, nes vis vien matai tūkstančius fortepijono gerbėjų. Antra, kur kas rimtesnė nuostaba mane ištiko, jau vertinant visą koncerto įspūdį. Pasirodo, įmanoma šauniai prisitaikyti prie didelio žiūrovų būrio, jam įtikti ir patikti, ir apskritai stipriai paruošti visą pasirodymą nebe kamerinėje aplinkoje! Ši nuostaba nedingo viso koncerto metu: kiekvienas programos numeris buvo vis kitoks, naudotos vis kitokios vizualumo priemonės…
Kai balta suknele vilkinti žavioji Ieva įžengė į sceną, atsisėdo prie taip pat balto fortepijono ir ėmė lyriškai skambinti, buvo truputį neramu, kaipgi jai seksis suintriguoti žmones, linkusius klausytis ne fortepijoninio solo? Kai įsijungė styginių kvartetas, pirminis keliolikos taktų muzikavimas nesumažino saldumo įspūdžio. Tik suspėjus pagalvoti, kaip gi čia eisis toliau, prabilo mušamieji. „Ehe, – pagalvojau, – čia jau rimta“. Būgnų ir bosinės gitaros muzikanto iš Latvijos skambesys ir maniera, tarsi būtų grojamas rokas, buvo visai skirtingi, negu tradiciškai bandančių ritmą palaikyti mūsų dūdų orkestrų (išskyrus VU „Oktavą“) ar kokių simfodžiazo kolektyvų…
Gavus gero, teisingo balanso garso, kai niekas nieko neužgožė ir nepaliko antrajame plane pagrindinio koncerto veikėjo – fortepijono, buvo džiugu. Nusišypsojau, jau po koncerto nugirdęs nebejaunos poros diskusiją. Matėsi, kad žilagalvis vyriškis nepatenkintas koncertu. Nors žmona sakė, jog jis „būtų visą vakarą prasėdėjęs namie ant sofos, o dabar štai kultūringai praleido laiką“, šis turėjo savo argumentų: jam muzikavimas buvo per garsus ir per amerikoniškas. Toks vertinimas skatino dar plačiau nusišypsoti. Matyt, vyras buvo girdėjęs tik Valstybinėje filharmonijoje vykstančių koncertų garsą. Tuo tarpu dažniau buvojantieji panašiose arenose pripažins, jog garsas buvo tikrai normalus, be jokio ten „viršgarsio“. Be to, ir pats koncerto stilius, ypač rokinė antra dalis, tylos ir nereikalavo…
Įdomesnė tezė dėl „amerikoniškumo“. Išties, visą šou drąsiai galima deportuoti į JAV arenas: koncertas turėtų ten puikiai „praeiti“. Yra tik viena bėda – amerikiečiai lankosi išimtinai vien garsių atlikėjų pasirodymuose. Iš Panevėžio kilusi Ieva dar nėra tokia, todėl mėgaukimės jos entuziazmu tėviškėje…
Grįžtant prie pradėto pasakojimo apie pianistės pagalbininkus muzikantus (kurių ne visus vardus žinau), reikia pažymėti, jog atlikėjos koncertinių numerių aranžuočių autorius gitaristas Mindaugas Stumbras neleido savo gitaros solo užgožti fortepijono (nors techniškai ir galėjo). Tai taip pat labai prisidėjo prie koncerto meniškumo.
Gal Ievai akompanavę muzikantai vieni sunkokai būtų sukėlę euforiją publikai po koncerto, tačiau scenoje pasirodė ir kiti atlikėjai. Būta cirko artistės – oro akrobatės, būta sportinių šokėjų grupės, būta TV projektuose išgarsėjusio šokėjo Rafalo Narkevičiaus. Netikėtai scenoje atsirado kaip dvynė sesuo atrodžiusi ir su Ieva keturiomis rankomis sugrojusi jos mokinė. Ir, žinoma, kaip visada pianistės koncertuose jai padėjo klasikinį dainavimą įvaldžiusi jos tikra sesuo Marija (tiesa, dabar ji dainavo poproką). Didžiuliame ekrane pasirodė daugybė iškalbingos videomedžiagos, padėjusios Ievai Dūdaitei pasakoti savo istoriją. Ypač efektingai atrodė jos plaukimas Nerimi, skambinant raudonu fortepijonu…
Ir tokiame turtingame pagalbininkų būryje jau tikrai išsiskyrė „G&G Sindikato“ narys DJ Mamania (Artūras Matkevičius). Ieva nutarė kartu su juo papasakoti hiphopo muzikos istoriją. Tam reikalui ji turėjo stiklinį, įvairiomis šviesomis apšviestą fortepijoną, kuriame vietoje klaviatūros buvo sumontuotas elektrinis pianinas, galintis muzikavimu konkuruoti su didžėjaus pultu. Žinoma, tuomet prabangi balta suknelė privalėjo būti pakeista į roko muzikės kostiumą, kuris man stipriai panėšėjo į kaubojės aprėdą.
Tačiau vieno dalyko, buvau įsitikinęs, žavingoji Ieva Dūdaitė tikrai nesugebės atlikti „Twinsbet“ arenoje. Po koncertų mažesnėse salėse, ji, kaip ir Šv. Jonų bažnyčios kunigas Antanas Saulaitis, prie durų išlydi savo koncertų žiūrovus. Galima jai įteikti gėlę, paspausti ranką ar apsikabinti (moterys čia ryžtingesnės). Ir ką pasakysite – Ieva rado būdą, kaip šią tradiciją (vėl galime kaltinti amerikonišku saldumu) atlikti ir sporto arenoje…
Jei pasaulyje popmuzikos instrumentininkų-solistų, grojančių didžiulėse arenose, yra ne vienas (vokietis smuikininkas David Garrett, JAV saksofonininkas Kenny G ir kt.), tai Lietuvoje žibėjo tik akordeonininkas Martynas Levickas. Jo koncertuose apstu superžinomų kūrinių atlikimo, lydimo neeilinio virtuoziškumo. Ieva Dūdaitė renkasi kiek kitokį arenų užpildymo kelią. Jos programoje, vertinant ateinančią publiką, netrūksta kiek mažiau masėse išpopuliarėjusių kūrinių, pvz. pianisto Yirumos, Billie Eillisho, Johno Legendo, Dianos Kroll (kaip ir Diana, Ieva demonstruoja ir šaunų vokalą, ne vien skambinimą), bet ir savo kūrybos kūrinių. Netgi galima įsigyti jos išleistų natų rinkinėlį! Ir nesistengia savo, kaip atlikėjos, technika pranokti Geniušų šeimynos, Mūzos Rubackytės ar, sakykim, džiazmeno Tomo Kutavičiaus. Skambinimo technikos naudoja tiek, kiek reikia pasirinktajam stiliui. Neatlikdama vien tik labai žinomų hitų, tokių, kaip „Queen“ gabalai, ji didžiulį dėmesį skiria koncerto režisūrai. Teigiama, kad iš viso prie jos GRAND PIANO SHOW dirbo net 46 dalyviai.
