2025-01-18, Šeštadienis
Naujienlaiškis

Arūnas Milašius. Kaip Lietuva tapo kolonija, arba kodėl sočiai maitiname Skandinavijos pensininkus

Lietuva vis sparčiau įsisuka į tarptautinių finansinių ir prekybos korporacijų girnas ir dažnai nematome to, kad šios girnos gali ne tik atnešti aukštos kokybės maistą ekonomikai, kuris kaip mielės duonoje užtikrina kilimą, bet gali sumalti ir rupią antrarūšės valstybės duoną.

Mūsų bėda ta, kad mes, būdami maža valstybe, su ypatingu nuolankumu žvelgiame į daugelį užsienio investuotojų ir su malonumu jiems atiduodame tai, kas turėtų užtikrinti šalies stabilumą.

Kalbu apie investuotojus, kurie siekia perimti atskirus strateginius sektorius ir pradėti diktuoti sąlygas pačiai valstybei. Ką, beje, jie sėkmingai daro. Lobistai pigūs, politikai pasiryžę bet kam už nedidelį skalsų kąsnelį prieš rinkimus.

Stuburo neturėjimo pasekmė – mokame vis didesnes pensijas skandinavų senjorams ir užtikriname šių šalių investuotojų gerovę ir jų ekonomikos tvarumą, tačiau apie savo žmonių perspektyvas kalbame miglotai.

Šviežiausias pavyzdys mūsuose plušančių finansinių institucijų pelnai. Bankų bendras pelnas pernai buvo beveik 357,9 mln. Eur. Daugiausiai jie uždirbo iš skolinimo, nors paskolų palūkanos buvo rekordiškai žemos.

Fantastiški rezultatai 2,8 mln. gyventojų valstybėje. Kiekvienas šalies pilietis, nuo kūdikio iki senolio, finansinėms institucijoms atnešė daugiau nei 100 eurų gryno pelno, kurio didžioji dalis, greičiausiai, bus išgabentas į Skandinaviją, akcininkams.

Tačiau tai toli gražu ne pabaiga. Mes esame šalis, kur investicijos saugios ir kuri beveik negina savo vidaus interesų. Pasaulyje pinigų yra per daug ir įvairių fondų vadovai žvalgosi, kur juos investuoti.

Naujas žaidėjas užpylinėja pasaulį pinigais. Tai Kinija, kuri, kitoms pasaulio supervalstybėms nespėjus atsitokėti, supirko trečdalį Afrikos.

Klausimas kur šiame geopolitiniame žaidime esame mes – ar išvis žaidžiame, ar tiesiog maloniai su viskuo sutinkame ir rūpinamės savivaldybių rinkimais ir kaip vietos tarybose sudaryti koalicijas. Dar mums rūpi, kaip teisingai per viešuosius pirkimus paskirstyti užsakymus rinkimų rėmėjams, tačiau ar tai globalaus žaidėjo mąstymas jau kitas klausimas.

Sambūrio „Lietuva yra ČIA“ inform. biuletenis

Mes remiame

Panašios publikacijos

Reklama

Susiję straipsniai

Linas Karpavičius. „Čipų“ karas, arba kodėl Lietuva negamins lustų

Pradžioje susitarkime dėl sąvokų. Čipai ir lustai yra vienas ir tas pats. Čipai daugiau vartojami šnekamojoje kalboje, lustais...

Mindaugas Montvilas. D. Trampas kalba tiesą apie vėjo jėgaines

Šitą WSJ redakcijos nuomonę aš pateiksiu pilnoje formoje, be jokių papildomų komentarų nuo savęs. Na, gal išskyrus vieną mažytį...

JAV įmonės sumokėjo daugiau nei 1 milijardą dolerių mokesčių Rusijai tęsiantis karui Ukrainoje.

JAV įmonės, kurios ir toliau vykdo veiklą Rusijoje, Kremliaus biudžetą papildė daugiau nei 1 milijardu dolerių mokesčių, praneša...

Arvydas Akstinavičius. „Šalin rankas nuo „Sodros“!

Jau ne vieną dešimtmetį privatus verslas gašliai dairosi į „Sodrą“, siekdamas pabizniauti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sąskaita....