2019-02-22 Rytų Europos studijų centre vyko susitikimas su kandidatu į Lietuvos Respublikos Prezidentus Arvydu Juozaičiu, kurio metu buvo pristatyta kandidato užsienio politikos ir nacionalinio saugumo vizija.
A. Juozaitis priminė, kad dar vasarą paskelbtų rinkiminių tezių pirmoji buvo, jog „Globalios Lietuvos nėra, Lietuva yra čia“. Šis teiginys suteikė vardą ir visam Sambūriui „Lietuva yra čia“. Ištakos šito pavadinimo, šito judėjimo yra dar 1983 m. pasirodęs Romualdo Ozolo straipsnis „Pasaulis yra čia“. „Nuo Sąjūdžio laikų, kurio pagrindinis ideologas buvo R. Ozolas, mes ir tęsiame šitą liniją“, – teigė A. Juozaitis.
„Paskutinioji iš vasarą skelbtų tezių teigė, jog bet koks nacionalinis saugumas tai yra regioninio saugumo dalis. Ir nacionalinis saugumas yra regioninis saugumas. Praktiškai galima dėti lygybės ženklą tarp jų“, – teigė pranešėjas.
A. Juozaitis, priminęs pagrindines prezidento atsakomybės sritis (užsienio politiką, nacionalinį saugumą ir teisėsauga), pabrėžė šalies vadovo įtakos šalies vidaus politikai svarbą.
„Į pirmą vietą dabar kyla ne užsienio politika, o vidaus politika ir prezidento vaidmuo turi būti lemiamas tiek, kiek jis gali įtakoti, kiek jo galios leidžia, kiek jis gali jas plėsti. Ką parodė ir paskutinė Prezidentės kadencija, gerokai praplėtusi vidaus politikos spektrą.
O ką reiškia vidaus politika? Tai yra užsienio politikos kokybės ženklas“, – kalbėjo A. Juozaitis.
Jis teigė pastebintis, kad Lietuvos atstovų susitikimuose su užsienio svečiais akcentuojamas Lietuvos bendrojo vidaus produkto ir kitų rodiklių gerėjimo tendencijos, tačiau, sakė A. Juozaitis, situacija nėra tokia graži, kaip ją bandoma pateikti.
„Lietuva tuštėja, o socialinė atskirtis auga. […] Demografinis nuosmukis po dešimt metų bus labai ryškus. Susidursime su milžinišku imigracijos į Lietuvą iššūkiu – mąstai (proporcingai) gali būti tokie pat dideli, su kokiais dabar susiduria Vokietija. Nebijočiau tokio palyginimo“, – pažymėjo A. Juozaitis.
Anot A. Juozaičio, tai liudija, kad švietimo sistema, kuri yra šiandien antroji gynybos ministerija, turi būti vienose vykdomosios valdžios rankose. Jis pareiškė įsitikinimą, kad švietimo ministro skyrimas galėtų būti tam tikru nacionaliniu susitarimu atribotas nuo partinių postų ministerijose dalybų, o svarbų vaidmenį parenkant ministro kandidatūrą galėtų turėti, pvz., prie Prezidento sudaryta švietimo taryba.
Kandidato manymu, gynybos problemų sprendimas turėtų būti integruotas į švietimo sistemą. Vyresnėse mokyklos klasėse vėl būtų dėstomas karinis mokymas. Šio dalyko Lietuvos mokyklose buvo mokoma anksčiau. Taip pat mokyklose turėtų būti įvesta trečia fizinio lavinimo pamoka.
Bendrojo gynybinio potencialo didinimas galėtų būti vykdomas į bendrą sistemą, per asocijuotus ryšius, įjungiant įvairias civilines saugos tarnybas bei visuomenines organizacijas, kaip tai yra įgyvendinta Suomijoje.
A. Juozaitis, reaguodamas į Lietuvą neseniai sukrėtusią žinią apie teisėjų korupcijos skandalą, konstatavo, kad niekaip nepavyksta išsiropšti iš korupcinių bėdų. Tai žinoma teisėjų korpuso klausimas, kurio formavimas yra prezidento prerogatyva ir atsakomybė. Teisėtvarkos stiprinimui A. Juozaitis siūlo įsteigti ypatingojo prokuroro instituciją ir įteisinti prisiekusiųjų dalyvavimą teismų sistemoje.
Aptaręs švietimo, gynybinio potencialo didinimo bei teisėsaugos problemas, A. Juozaitis tęsė savo pranešimą pristatydamas užsienio politikos gaires.
Sambūrio „Lietuva yra ČIA“ Informacinis biuletenis
(Tęsinys – kitame informacinio biuletenio numeryje)
