Neramina besitęsianti nevykusi ir neprofesionali polemika viešoje erdvėje su baltarusių opozicija internete You Tube svetainėje.
Kaip su istoriku Rūsčiu Kamuntavičium, taip ir kitais mūsų istorikais dėl heraldikoje abejotinų, bet populiarių įvardijamų – „Vyčio“ ir „Pahonia“, atsiradusių tik 19 amžiaus pabaigoje, lyg 1990 metais nebūtų įvykęs Lietuvos valstybės herbo formavimas ir jo įteisinimas, kuriam vadovavo tuometinis LHK pirmininkas h. m. dr. Edmundas Rimša.
Grįžkime 30 metų į praeitį, kai atkuriant valstybę radosi poreikis turėti jos simbolius. Tada ir buvo suformuota Lietuvos heraldikos komisija prie valstybės Prezidento, suformuotos pagrindinės profesionalios heraldikos tezės ir organizuotas konkursas valstybės heraldikai kurti.
Tada, nežiūrint kilusios opozicijos, buvo įteisintas Lietuvos herbas, suformuotas pagal išlikusį herbo paveldą iš laikų iki unijos su Lenkija. Čia svarbus pačios heraldikos disciplinos žinojimas. Europos heraldikoje herbo skyde esančios figūros statiškos, taip vadinamoje heraldiškoje pozicijoje. Lietuvos herbe jos niekur nelaksto ir neskraido.
Herbo pagrindinė idėja – „brandus valdovas galintis apginti savo šalį“, kad jis – valdovas privalo, ne kažin ką vaikytis, ką suponuoja įvardijimai „Vytis“ ir „Pahonia“, bet kaip dera anų laikų valdovams – sėdėti soste, arba ant žirgo. Lietuvos, kaip suvienytos valstybės herbas yra vienas seniausių Europoje – heraldikos gimtinėje. Herbą paveldėjome ir turime, tik esame pamiršę jam kūrėjų suteiktą prasmę.
Pagrindinio valstybės simbolio – valstybės herbo prasmės nesupratimas, yra nulėmęs eilės konkursų Pagrindinei reprezentacinei valstybės aikštei formuoti nesėkmę. Tai tikrai nėra nereikšminga smulkmena. Kaip anksčiau taip ir šiandien, kaimyninėje Baltarusijos opozicijai ėmus siekti valstybingumo ir turėti valstybės simboliką, mūsų kalbėtojai šia tema tikrai nėra skaitę Lietuvos valstybės herbo pristatymo LHK leidinyje LIETUVOS HERALDIKA I tome, išleistame 1998 metais. Apie Baltarusijoje kilusią polemiką LHK pirmininkė h. m. dr. Agnė Bardė yra kalbėjusi, bet populistiniai svarstymai viešoje erdvėje tęsiasi.
Darosi akivaizdi reikmė Lietuvos heraldikos komisijai viešai tarti svarų, moksliškai pagrįstą žodį, šia tema, nes ji, be anksčiau minėtos žalos, liečia pagrindinį Lietuvos valstybės simbolį.
Ar kilusi polemika dėl baltarusių opozicijos teiginių kenkia valstybei, ar ne, rūpintis yra kam, svarbu žinoti apie ką kalbame.
Mano požiūriu, kokį herbą yra sukūrusi baltarusių opozicija būsimai savo valstybei, nekenkia Lietuvos herbui nei savo turiniu, nei dizainu, todėl baltarusiai tedaro kaip išmano, tokią teisę jie turi.
Panašu, kad draugas autorius nusprendė perspjauti vieną panašų „ekspertą prapiesorių” Bumblauską, skirtumas tik tas, kad pastarasis atidirbinėja mūsų atsiprašant „strateginiams partneriams”, o straipsnio autorius paslaugiai patarnauja gudams, kurie elgiasi labai paprastai…jeigu ko nors neturi parpasčiausias būdas įgyti, tai padaryti, kaip sako ‘ didžiosios kultūros” atstovai capt carapt…Iš kitos pusės autorius elgiasi labai ” įprastai lietuviškai”…juk ne naujiena klauptis prieš ką nors… ar tai būtų žydai ar lenkai ar rusai, o kuom gudai prastesni ar ne? O nekilo mintis kodėl su mumis taip elgiamasi: aiškinama ką mes turime gerbti ir kuo didžiuotis, kokius įstatymus priiminėti, kokia kalba kalbėti SAVO valstybėje….Atsakymas paprastas, kaip tyrs kapeikos…toks elgesys mūsų atsiprašant „elitui” būdingas visais laikais…Mes kaip tauta ir valstybė išlikome tik dėka paprastų , dažnai provincijos ir kaimo arba iš kaimo kilusių žmonių dėka…Jeigu mes kaip kokie baudžiauninkai prieš visus lankstomės ir atgailaujame, negerbiame savęs, kodėl kiti turėtų mus gerbti?
Pagaliau pasirodė protingas straipsnis šia tema. Ačiū autoriui už esminių faktų priminimą ir ramų dėstymo toną. Rėkaujantys socialiniame sendaikčių turgelyje nieko neišspęsite. Žinoma, galima viską vertinti neigiamai ir plūstis, tik ką tuo pasieksite?
Argi mūsų tai reikalas, ką ten tie baltarusiai veikia tam savo Vilniuje? Ir kodėl jų „tikrąjai prezidentei” Sviatlanai Hieorhiyeunai vis dar neatlaisvinta pusė rūmų Daukanto aikštėje? Negi niekas iš rusakalbių neinformavo lietuviškojo ekscelencijos, kad reikia dalintis? Viskuo!
„Mano požiūriu, kokį herbą yra sukūrusi baltarusių opozicija būsimai savo valstybei, nekenkia Lietuvos herbui nei savo turiniu, nei dizainu, todėl baltarusiai tedaro kaip išmano, tokią teisę jie turi.“
Plagijuoti ir vogti niekas teisės neturi.
O tas baltaruskių „herbas“ Lietuvai labai kenkia, nes sugestijuoja, kad Lietuva ir Baltarusija esą beveik tas pat, tai yra, kad Lietuva esanti beveik tas pat, kas kita šalis, kurios pavadinimas baigiasi „-rusija“. Šlykštesnę kiaulystę sunku ir sugalvoti. Prieš tą baltarusišką „herbą“ reikia kovoti visomis įmanomomis diplomatinėmis priemonėmis.