Tęsinys (ankstesnis tekstas ČIA). Incidentą vakar aprašė Delfis, ir pagaliau, vakar vakare – LRT. „Šalčininkų rajono vicemero atsiprašymo skambučio sulaukęs Seimo vicepirmininkas P. Saudargas incidento nesureikšmina ir vadina jį nesusipratimu“. Puokštės atsirado, lietuviškos valstybinės Trispalvės, kuria buvo apjuostas atminimo kryžius – likimas nežinomas. Suprask, viskas, temos neeskaluojam.
Apie tautinę savigarbą, Pietryčių Lietuvos atidavimą visiškon Lenkijos įtakon ar niekinius 30 metų integracinius procesus niekas iš valdančiųjų nekalba, klausimų nekelia ir žiniasklaida. O juk kiekviena krizinė situacija, tai galimybė kelti klausimus, ieškoti problemų sprendimo ir pradėti jas spręsti. Bet viso to nėra.
Kodėl? Antai straipsnio lietuvių ir lenkų kalbomis LRT portale autorė pati yra baigusi lenkakalbę mokyklą Vilniuje. Straipsnyje trumpa informaciją apie Kaniūkų žudynes copy paste principu paimta iš lenkų Wikipedijos šios temos pirmos pastraipos. Iš jos lietuviškos straipsnio versijos gali susidaryti įspūdis, kad teroro aktą vykdė viso labo 2 įvardinti asmenys. Kas yra toli gražu nuo teisybes – žudynėse dalyvavo apie 120–150 įvairių tautybių asmenų (žydai, rusai, lietuviai, lenkai, ukrainiečiai*). Lenkiškoje straipsnio versijoje prie žudikų pirmiau už žydus, kurių procentaliai buvo daug daugiau, paminėti lietuviai, kitų tautybių, tame tarpe ir lenkų, dalyvavimas nutylimas. Lietuviškame straipsnyje informacija šiek tiek politkorekiškai koreguota (palyginimui abiejų straipsnių paskutinė pastraipa pridėta vizuale).
Negerbiame savęs, negerbiame savo valstybinės kalbos, neturime savo istorinės atminties politikos. Tuomet kitakalbes mokyklas baigę LT gyvenantys asmenys ir toliau lieka savo kalbinėje kultūrinėje erdvėje ir per nacionalinį transliuotoją mums straipsnius / reportažus rengia nekritiškai naudodamiesi tendencingais lenkiškais Wikipedijos lygio šaltiniais.
Tai tik dar vienas, eilinis pavyzdys, kodėl privalome pereiti prie ugdymo tik valstybine kalba.
Nuorodose rasite:
– lietuvišką ir lenkišką straipsnio versijas
– prof. V. Rakučio laidą apie Kaniūkų tragediją
– mėgstantiems trumpus straipsnius – Irenos Tumavičiūtės straipsnis su išsamiais vieno iš žudikų atsiminimais
– Prof. V. Radžvilas apie tai, kodėl regionai, kurie nėra lojalūs savo valstybei, sudėtingais laikais jai pačiai yra labai pavojingi.
Netylėkime.