Gerbiami tėveliai, apsišvieskime. Savaitgalio skaitinį moksleivių tėvams siunčia Kauno r. esančios VDU Ugnės Karvelis gimnazijos psichologė, siūlydama leidinį naudoti pagal poreikį, atsižvelgiant į šeimoje ugdomas vertybes, vaikų amžių. Rekomenduojama jį skaityti patiems ir ruoštis pokalbiui arba duoti vaikui paskaityti dalį teksto ir jį aptarti.
Leidinį „O man kaip…“ (2024 m). parengė radikalias genderistines idėjas propaguojanti VšĮ „Įvairovės ir edukacijos namai“. Autorė, seniau žinoma, kaip viena iš „Vulvų ir penių tapybos dirbtuvių“ (2020 m.) organizatorių, šiuo metu dažniausiai pristatoma lytiškumo ugdymo specialiste, Akvilė Giniota (ex Giniotaitė). Leidinyje yra pateikti atsakymai į 39 paaugliams galinčius kilti klausimus. Medžiaga parengta vykdant projektą „Įrankių dėžė“, kuris Norvegijos fondams kainavo 88 508,60 Eur. „Šio projekto pamatinė ašis – tikslingai kreipiant visą dėmesį būtent į ugdytojų nuostatas, gebėjimus ir kompetencijas formuoti palankią aplinką sistemingam ir tinkamam lytiškumo ugdymo diegimui į šalies švietimo sistemą. Projekto tikslas: užtikrinti kokybišką lytiškumo ugdymo, kaip patyčių, smurto lyties pagrindu, LGBTI+ asmenų diskriminavimo prevencijos įrankio, įgyvendinimą dviejų Lietuvos savivaldybių (Vilniaus ir Marijampolės) formalaus ir neformalaus ugdymo įstaigose.“
Taigi projektas skirtas edukuoti ugdytojus, t. y. mokytojus. Projekte žinių sėmėsi Vilniaus ir Marijampolės pedagogai.
Apie turinį. Kaip jau įprasta, tarpe geros ir naudingos medžiagos (toksiški santykiai, pavydas, kaip prisipažinti patinkančiam vaikinui / merginai ir pan.) apstu temų, kurios dalį tėvų priverčia sunerimti. Apie tapatybę ir per gyvenimą kintančią seksualinę orientaciją, apie patirtis, kurios padeda geriau suprasti savo orientaciją. Įdomi rubrika kaip prisipažinti savo partneriui apie seksualinę orientaciją, nes „daugumos mūsų seksualumas klaidžioja tarp homo ir hetero“. Apie homofobiškas šeimas, tėvus homofobus arba transfobus. Kaip tėvams pranešti, jog „esu „kitos“ orientacijos ar tapatybės“.
„Kai atsiskleisi – tėvai gali būti numanę ir labai gražiai priimti Tavo parodytą pasitikėjimą jais, o gali būti, kad žinia bus kaip perkūnas iš giedro dangaus. Tėvams gali reikėti laiko. Nepasiduok. Tokiu atveju jūsų suaugusio ir vaiko vaidmenys gali susikeisti – staiga Tu turi jiems paaiškinti kas ir kaip, o ne jie Tau. Tėvų klausimai yra gerai – jie mokosi.“ Ir. t. t.
Reziumuojant, leidinys normalizuoja tapatybės ir seksualinės orientacijos paieškas per įvairias patirtis, akcentuoja galimą skirtį tarp tėvų ir vaikų pasaulėžiūros bei nuteikia paauglius smagiems eksperimentams. Kada pradėti eksperimentinę veiklą, partnerių amžiaus skirtumai, leidinio autorių nuomone – laisvo pasirinkimo klausimas.
Negaliu neatkreipti dėmesio į ultra pažangios kalbos vartoseną leidinyje. Autorė sąmoningai stengiasi nuolat kaitalioti gramatines gimines, „kad įsitvirtinusi neva neutrali vyriškoji giminė neimtų viršaus ir kad atsakymuose nuskambėtų ir kiti tapatumai“. Pateiksiu vieną esminių leidinio minčių, nurodančių laisvą ir ribų nebrėžiančią intymumo esmę, pateiktą lyčių lygybės santykį demonstruojančia citata: „maloniam mylėjimuisi labai svarbu partnerė, kuria pasitiki ir su kuriuo jautiesi emociškai ir fiziškai saugiai!“ Klaidų sakinyje nėra, lyčių lygybė – išlaikyta.
Projektas projektu, bet kodėl tokia medžiaga dalinasi Kauno rajono mokyklos personalas, nors mokykla nedalyvavo projekte? Pro galines duris „šviečiami“ prigimtines pažiūras apie lytiškumą turintys tėvai (pagal leidinio leksiką homo ir trans – fobai)? Kodėl tokius angažuotus leidinius platina mokyklos psichologė? Ar reikia suprasti, kad psichologė, palaiko radikalias genderistines idėjas išeinančias už binarinių (vyrų ir moterų) lyčių suvokimo? Kokių patarimų galima tikėtis iš tokio specialisto? Ar su paauglystės krize susidūrusiems ir savo kūnu nepatenkintiems paaugliams toks specialistas nepasiūlys pasinaudoti A. Dulkio įsakymu įteisintais priešingos lyties hormonų preparatais ir pan.?
Norėtųsi, kad mokinių tėvai ir pedagogai atpažintų dar vieną bandymą normalizuoti genderistinę pasaulėžiūrą ir kritiškai vertintų įvairią tokio pobūdžio pseudomokslinę metodinę medžiagą, parengtą tarptautinių fondų lėšomis.
Biblijoje rašoma, kad viskas eis tik blogyn ir blogyn, ką dabar ir matome. Tėvai galėtų pasimokyti iš šito pavyzdžio. Neseniai lankėsi artimas giminaitis su šešerių metų sūneliu. Jie gyvena Londone. Štai, ką jis papasakojo. Dvejus metus jo sūnelį moko gėjus, kuris per pamokas pasakoja, kad vaikai turėtų turėti du tėvelius arba dvi mamytes, nes taip būtų įdomiau. Kai sūnelis pareiškė tėveliui, jog turėti namuose dar vieną tėvelį namuose būtų įdomiau, tėveliui žarnos apsivertė ir jis pradėjo galvoti, kaip apsiginti nuo šito tvaiko ir kaip apginti, išsaugoti savo sūnų nuo tokios beprotystės. Jie- krikščionys, tad tėvelis pamokė sūnų taip mąstyti ir tam mokytojui pasakyti štai ką, kai kitą sykį klaus, ar vaikai norėtų turėti du tėvelius. Sūnau, jam pasakyk: „Pasaulis yra susikūręs labai daug dievų- tegul, tai jų reikalas, bet mano ir mano šeimos Dievas turi Sūnų Jėzų Kristų, kuris numirė ant kryžiaus už mūsų visų nuodėmes. Tai štai nei Jėzus Kristus, nei Dievas Tėvas mums neleidžia turėti dviejų tėvelių ar dviejų mamyčių. Jūsų dievas jums leidžia, o mūsų Dievas neleidžia. Aš nesikišu į jūsų dievo reikalus, o jūs nesikiškite į mūsų Dievo reikalus: gyvenkime taikoje ir ramybėje”. Nereikia nė sakyti, tėvelis tikras šaunuolis. Jeigu kurią dieną šis vaikiukas tam gėjui mokytojui taip pasakys, gėjui net lūpa atvips.
Kelionė laike tik fantastika, todėl ir niekada nebus įmanoma ištroškusių stalinizmo laikotarpio, juos nusiųsti į jį, o iš vakarų sklindančio blogio (pvz. prievartinio teigiamo požiūrio į homoseksualizmą) propaguotojų Lietuvoje, į hitlerinės Vokietijos laikus. Po nepriklausomybės atstatymo, iš dviejų blogybių buvo pasirinkta mažesnė- demokratiją. Bet, kai ji rinkėjų buvo atiduota į, mano nuomone šutvių, pasivadinusių partijomis, rankas, tai ir turim ką turim. Todėl ir reikia tik per rinkimus pabandyti tą rinkėjų padarytą klaidą ištaisyti. Reikia balsuoti už Nacionalinio susivienijimo partiją, kuri, jei gautų daugumą Seime, tą dabartinę „demokratiją” pamėgintų padaryti mažiau kenksminga, tada ja vienodai teisingai galėtų naudotis visi.
Pritariu Gedimino nuomonei. Tik taip reikia veikti.
Tikra tiesa, gerb. Gediminai. Mūsų šeima irgi labai domisi Nacionaliniu susivienijimu ir matome, kad tai vienintelė, iš 25 esamų, yra nekorumpuota ir pasiryžusi susigrąžinti valstybę. Ačiū, kad rašote ir protinate Tautą.