(perskaičius šiandien publikuotą dr. V. Jankausko straipsnį Delfi)
Ką mums liudija Roma, išgyvenusi transformaciją nuo pasaulio centro iki barbarų pereinamojo kiemo? Valstybės neišvengiamai pereina per kelis etapus. Roma buvo stipriausia, kai plėtė teritorijas, perėjus prie pasyvaus savo sienų saugojimo pakito piliečių gyvenimo būdas ir senosios vertybės tapo neaktualios. „Būti atsakingam už savo valstybę, atsakingam už šeimą ir savuosius namus, būti visada pasirengusiam juos ginti – visa tai tapo nebeaktualu“.
Po to „Roma nustojo būti romėniška. Į ją traukė ne tik imperijos pakraščių gyventojai, tačiau taip pat ir barbarai, kuriuos romėnai po truputį pradėjo įsileisti.“ Neilgai truko ir amžinoji Roma krito po barbarų kojom.
Kodėl tai verta prisiminti? Kuomet nustoja funkcionuoti valia gintis nuo vidinių ir išorinių faktorių, kurie grasina išlikimui, nelieka valios kovoti už išlikimą, valstybės ar net civilizacijos gali žlugti. Geri laikai – išlepina. Jeigu Roma būtų likusi romėniška, kas žino, kaip būtų pasukusi jos ir visos Europos istorija.
Paralelės su Lietuvos istorija akivaizdžios. Po aukso amžiaus ATR buvo suvalgyta savo kaimynių, noro priešintis 1940 metais neparodžiusios Baltijos valstybės buvo okupuotos sovietų (nepaisant viso pasiruošimo).
Dabar turime ne mažiau iššūkių, agresyvi kaimynė, visa eilė vidaus problemų, valdančiųjų priimami valią gintis silpninantys sprendimai (nuo užšaldytos tautinės mokyklos idėjos (tik įsivaizduokite, visus 30 metų būtume turėję patriotinį ugdymą), šeimos instituto silpninimo, legalios migracijos +40 000 atvykėlių į metus ir t. t.).
Tačiau mes dar galime išsaugoti, stiprinti ir auginti savo lietuvišką Lietuvą. Šią patriotinę idėją nešantis Vytautas Sinica rinkimų į Seimą II ture susikaus su liberalių vertybių, pasisakančia už vienos lyties asmenų partnerystę, + sienas legaliai migracijai atidariusios partijos TS-LKD atstove Radvile Morkūnaite-Mikulėniene Pilaitės-Karoliniškių apygardoje.
Seime reikia Lietuvos išlikimo klausimus keliančio žmogaus.
Lietuvai reikia Vytauto!
Tam, kad kautis, būtini pinigai. Šiandien geros idėjos, gali mažai, jeigu jos nėra paremtos piniginėmis lėšomis. Jos reikalingos apmokėti rinkimų išlaidas, nes partija Nacionalinis susivienijimas negauna valstybės dotacijų. Tuo tarpu Seime esančių partijų visus didžiausius reklaminius stendus ir kitas kampanijos išlaidas apmoka eiliniai mokesčių mokėtojai, per partijoms skiriamas valstybines dotacijas.
Prisidėti prie Vytauto Sinicos II turo kampanijos sėkmės gali kiekvienas paremdamas pinigine auka:
Politinė reklama
Citatos: nustoja funkcionuoti valia, išgyvenusi transformaciją, išorinių faktorių…. Panele Katute, NS daug kam lietuvių kalba sunkoka… Kodėl gi?
Skelbimas. Šiuolaikinė, pažangi, tvarkinga piliečių šeima, tėvai nr.1 ir nr.2, bei jų atžalos – apsinarkašinęs penktokėlis ir savo lyties nežinantis abiturienta, pasisako už taiką, norėtų truputį daugiau įvairovės ir prašo patikslinti, kas tas yra lietuvybė, nes tarpusavyje angliškai bendraujantiems vaikams, tai – per daug sudėtingas terminas.
Radau barbaro komentarą po Ėlėrtė straipsniu apie Tautinių mažumų įstatymą. ( O ir įstatymą tikriausiai barbarai rašė):
Lietuvių kalbininkų požiūris į nacionalinę politiką, kultūrą nedovanotinai piktas, fanatiškai iškreiptas, savanaudiškas. Lietuvių kalbininkai uoliai tarnavo kiekvienam Lietuvos okupantui, Stalino, Hitlerio, komunistų partijos totalitarinio režimo, institucijų reikmėms pritaikydami lietuvių kalbą, redaguodami lietuviškai okupantų teroro institucijų įsakymus, totalitarinį švietimą, propagandos, priespaudos režimų šlovinimo leidinius, himnus ir poemas. Pagarba žmogui, jo orumo gynimas, lygiai taip ir visos šalies laisvės ir jos nepriklausmybės gynimas nėra kalbininkų komptencijoje.
Kaip mūsų kalbininkai įsivaizduoja Lietuvos kultūrą be lenkų kalbos mokėjimo? Lenkai, lenkų kalba Lietuvoje vartojama nuo neatmenamų laikų, per amžius. Ja sukurti geriausi Lietuvos literatūros kūriniai, vienas lenkiškai rašantis autorius (Czeslaw Milosz) iš Lietuvos net Nobelio literatūros premiją gavo. Lenkų kalba yra Lietuvos, lietuvių kalba.
Panašiai galima būtų pasakyti ir apie Lietuvos žydų jidš kalbą, tiek, kad žydų Lietuvoje išliko labai mažai.
Ko reikia, tai patobulinti valstybinės kalbos įstatymą ir įteisinti anglų, de facto antroji Lietuvos oficiali kalba, ir lenkų kalbas.