2024-01-09 Istorinėje prezidentūroje Kaune vyko renginys “, kuriame buvo pristatytas dokumentinis filmas „Prezidentų likimai“ (2006 m., trukmė 46 min.).
Filme atkuriamos lemtingos 1940-ųjų birželio okupacijos akimirkos, sugriovusios ne tik valstybių, bet jų vadovų likimus: prezidentas A. Smetona apsisprendė pasitraukti į Vokietiją, o Latvijos ir Estijos prezidentai Karlis Ulmanis ir Konstantinas Petsas greitai tapo sovietų teroro aukomis.
Filmo scenarijaus autorius ir režisierius Vytautas Urbanavičius įamžino latvių ir estų pastangas surengti ekspedicijas į jų tremties vietas ir surasti prezidentų palaikus bei juos grąžinti į šalį ir čia deramai palaidoti.
Po filmo peržiūros vyko diskusija, kurioje dalyvavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Paieškų ir identifikavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Dalius Egidijus Stancikas ir istorikė dr. Ingrida Jakubavičienė.
Pirmasis Lietuvos valstybės prezidentas A. Smetona netikėtai žuvo 1944 m. sausio 9 d. Klivlande, JAV. Apie 9 00 val. ryto name kilusio gaisro metu nuodingi dūmai pasiglemžė 69 metų amžiaus A. Smetonos gyvybę.
Tragedija sukrėtė ne tik prezidento šeimą, bet ir visą lietuvių išeiviją JAV bei tautą, kuri apie tai išgirdo iš okupacinės vokiečių valdžios laikraščių.
Sausio 13 d. prezidentas A. Smetona iškilmingai buvo palaidotas Klivlando Kalvarijos kapinėse, vėliau jo palaikai buvo perkelti į Nolvudo mauzoliejų. 1974 m. minint pirmojo Lietuvos valstybės prezidento A. Smetonos mirties 30-metį, DLK Birutės karių šeimų draugijos narių aukomis ir pastangomis A. Smetonos ir jo žmonos Sofijos Smetonienės palaikai buvo perkelti į Čardono mieste esančių Visų sielų kapinių mauzoliejų, kur ilsisi iki šiol.
