Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad Kremlius parengė keletą planų, kaip artimiausiais metais galėtų daryti įtaką Baltijos šalims – Estijai, Latvijai ir Lietuvai.
Nutekintus Rusijos prezidento Vladimiro Putino administracijos Maskvoje dokumentus gavo Švedijos naujienų leidinys „Expressen”, „Yahoo News” ir kt.
Prieš V. Putinui įsiveržiant į Ukrainą, Baltijos šalys daugelį metų kalbėjo apie karą, kurį gali pradėti Rusija.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sausį Lenkiją ir šias tris valstybes, kurios yra ES narės, pavadino „į ekstremizmą linkusiais Europos atstovais”.
Strategijas parengė Rusijos prezidento administracijos Tarpvalstybinio bendradarbiavimo direktoratas, kuris anksčiau parengė kitą dokumentą, atskleidžiantį, kaip Kremlius planuoja iki 2030 m. Baltarusiją įtraukti į „sąjunginę valstybę” su Rusija.
Pasak „Yahoo News”, Estijoje gyvena apie 300 000 etninių rusų, kurie sudaro apie 24 proc. gyventojų. Latvijoje gyvena apie 471 000 etninių rusų, t. y. apie 25 proc. šalies gyventojų, o Lietuvoje gyvena apie 140 000 etninių rusų, kurie sudaro 5 proc. šalies gyventojų.
Kremliui svarbiausia yra sumažinti NATO karinio aljanso buvusiose sovietinėse šalyse buvimą, kartu stiprinant Rusijos įtaką ir kultūrą, nustatyta bendrame „Expressen”, Londone įsikūrusio „Dossier Center”, „Kyiv Independent”, „Süddeutsche Zeitung”, „Yahoo News”, Lietuvos transliuotojo LRT ir kitų leidinių tyrime.
Dokumentuose teigiama, kad turėtų būti kuriamos asociacijos ir organizacijos, galinčios slapta propaguoti prorusiškus naratyvus ir skleisti rusišką kultūrą. Propagandoje turėtų būti teigiama apie rusakalbių diskriminaciją, o rusakalbiai studentai turėtų būti kviečiami į Rusiją. Tuo tarpu turėtų būti užkirstas kelias sovietmečio Antrojo pasaulinio karo laikų paminklų griovimui ar perkėlimui.
Estijoje verslininkams turėtų būti siūlomi pelningi verslo kontraktai, teigiama viename iš dokumentų.
„Dirbkite su Estijos verslininkais, aiškindami Rusijos Federacijos pasirengimą atverti jiems Rusijos rinką su sąlyga, kad Talinas pakeis savo užsienio politiką ir bus labiau promaskvietiškas”, – sakoma dokumente.
Pasak „Expressen”, viename strateginiame dokumente teigiama, kad Rusija ketina pasinaudoti Baltijos šalių priklausomybe nuo jos elektros tinklų kaip svertu, nurodydama, kad Estija, Latvija ir Lietuva gali būti atjungtos nuo Rusijos elektros tinklų.
Baltijos šalys priklauso Maskvos kontroliuojamam elektros energijos tinklui BRELL. Tačiau šalys rengiasi 2026 m. pradžioje sinchronizuoti savo sistemas su žemynine Europa.
Dokumente apie Lietuvą teigiama, kad Rusija sukurs „sąlygas, kuriomis Lietuvos vadovybė bus priversta pripažinti galimą žalą jos nacionaliniam saugumui dėl NATO karinio buvimo stiprinimo regione”.
Dokumente teigiama, kad Lietuvai turėtų būti uždrausta priimti su NATO susijusias oro gynybos priemones, o „NATO operatyvinės ir kovinio rengimo veiklos” skaičius ir apimtis šalyje turėtų būti sumažinti.
Lietuvos saugumo tarnybos vadovas Darius Jauniškis „Expressen” sakė, kad Rusija dažnai bando panaudoti savo karinę galią spaudžiant kitas valstybes. Rusijos tikslas – įtikinti tarptautinę bendruomenę, kad ji yra pasirengusi karinei konfrontacijai, jei į jos reikalavimus nebus atsižvelgta, – sakė D. Jauniškis.
Kremliaus planuose Latvijoje minimas „NATO sulaikymas” ir mokyklos sukūrimas prie rusų institucijos sostinėje Rygoje, kuri iki 2025 m. taps rusų kalbos, literatūros ir kultūros pozicijų stiprinimo centru”.
Iki 2030 m. rusų kalba turėtų būti įtvirtinta kaip valstybinė kalba, sakoma jame.
Yahoo News pažymi, kad tiek Estija, tiek Latvija neseniai priėmė kalbų reformas, dėl kurių galiausiai bus uždrausta mokyti rusų kalbos vaikų darželiuose ir mokyklose.
Vasario mėnesį Estijos užsienio žvalgybos tarnyba pareiškė mananti, kad Rusija gali daryti pakankamą karinį spaudimą Baltijos šalims. Ji įvertino, kad Rusija jas laiko „pažeidžiamiausia NATO dalimi.
Dėl to „NATO ir Rusijos konflikto atveju jos taptų karinio spaudimo židiniu”, – teigė žvalgybos tarnyba.
Šaltinis: newsweek.com
