Dešinieji geriau supranta kairiuosius, nei kairieji dešiniuosius.
Jonathan Haidtas aprašo tyrimą, kuriame jis nagrinėjo, kiek gerai liberalai, konservatoriai ir nuosaikieji supranta vieni kitus. Iš knygos „Teisingas protas“ (The Righteous Mind) 334 puslapio:
Kai kalbu liberalų auditorijai apie tris „privalomus“ pagrindus – lojalumą, autoritetą, šventumą – pastebiu, kad daugelis auditorijos narių ne tik jų nesupranta, bet ir aktyviai atmeta šiuos dalykus kaip amoralius.
Jie sako, kad lojalumas grupei siaurina moralės ratą, yra rasizmo ir atskirties pagrindas. Autoritetas yra priespauda. Šventumas – tai religinis šlamštas, kurio vienintelė funkcija – slopinti moterų seksualumą ir pateisinti homofobiją.
Atlikdami tyrimą kartu su Džesiu Grehemu ir Brajanu Noseku, tikrinome, kaip gerai liberalai ir konservatoriai supranta vieni kitus.
Daugiau nei dviejų tūkstančių Amerikos lankytojų paprašėme užpildyti Moralinių pagrindų klausimyną (Moral Foundations Qyestionnaire).
Trečdalio iš jų paprašėme užpildyti jį įprastai, atsakydami kaip jie patys. Trečdalį laiko jų buvo prašoma užpildyti taip, kaip, jų manymu, atsakytų „tipiškas liberalas“. Trečdalį laiko jų buvo prašoma užpildyti taip, kaip atsakytų „tipiškas konservatorius“.
Toks planas leido mums ištirti stereotipus, kuriuos kiekviena pusė turi apie kitą pusę. Dar svarbiau – palyginti žmonių lūkesčius apie „tipiškus“ šalininkus su faktiniais kairiųjų ir dešiniųjų šalininkų atsakymais ir įvertinti, kiek jie tikslūs.
Rezultatai buvo aiškūs ir nuoseklūs. Nuosaikieji ir konservatoriai tiksliausiai prognozavo, nesvarbu, ar jie apsimetinėjo liberalais, ar konservatoriais.
Mažiausiai tikslūs buvo liberalai, ypač tie, kurie save apibūdino kaip „labai liberalius“. Didžiausios klaidos visame tyrime pasitaikė tada, kai liberalai, apsimesdami konservatoriais, atsakinėjo į rūpestingumo ir teisingumo klausimus.
Atsakydami į tokius klausimus, kaip „Vienas blogiausių dalykų, kuriuos gali padaryti žmogus, yra sužeisti beginklį gyvūną“ arba „Teisingumas yra svarbiausias visuomenės reikalavimas“, liberalai manė, kad konservatoriai su tuo nesutiks. Jei turite moralinę matricą, paremtą pirmiausia intuicijomis apie rūpestį ir teisingumą (kaip lygybę), ir klausotės Reigano [t. y. konservatorių] pasakojimo, ką dar galėtumėte galvoti?
Atrodo, kad Reiganui visiškai nerūpi narkomanų, vargšų ir gėjų gerovė. Jam labiau rūpi kariauti karus ir nurodinėti žmonėms, kaip tvarkyti savo seksualinį gyvenimą.
Jei nematote, kad Reiganas išpažįsta teigiamas vertybes Lojalumą, Autoritetą ir Šventumą, belieka daryti išvadą, kad respublikonai nemato teigiamų vertybių Rūpestingume ir Sąžiningume. Galbūt net nueisite taip toli, kaip liberalaus laikraščio „Village Voice“ teatro kritikas Maiklas Feingoldas (Michael Feingold), kai jis rašė:
„Respublikonai netiki vaizduote iš dalies todėl, kad labai mažai jų ją turi, bet daugiausia todėl, kad ji trukdo jų pasirinktam darbui – naikinti žmoniją ir planetą. Žmonės, kurie turi vaizduotę, gali pamatyti ruošiamą katastrofos receptą; respublikonai, kurių gyvenimo tikslas – pasipelnyti iš katastrofos ir kuriems nerūpi žmonės, arba negali, arba nenori to daryti. Štai kodėl aš asmeniškai manau, kad juos reikėtų išnaikinti, kol jie nepadarė dar daugiau žalos.“
Viena iš daugelio šios citatos ironijų yra ta, kad ji parodo teatro kritiko, kuris sumaniai gyvena iš įsijautimo į fantastinius įsivaizduojamus pasaulius, nesugebėjimą įsivaizduoti, kad respublikonai veikia pagal kitokią nei jo moralinę matricą. Moralė įpareigoja ir apakina.
Knygą galima atsisiųsti iš Amazon:
panašiau į bolševikinį fanatizmą, jokio dialogo, jokio kompromiso, sunaikinti „klasinį priešą” iki paskutinio
… tai ir yra pats gryniausias liberalizmas. Dar lietuvių mąstytojas Maceina įspėjo apie liberalizmo ir bolševizmo panašumą.
Girdėjau, Bačiulis išsikėlė į Ignalinos miškus ir pamėgdžioja garsųjį Tarzaną…
Gerbiamasis, Tamstos klausos aparatas pagamintas Kinijoje.