Švedija stabdo vėjo jėgainių projektus Baltijos jūroje, nes Rusijos raketų atakos būtų atpažintos per vėlai. Kaip šią problemą sprendžia kitos kaimynės?
Šiaurės ir Baltijos jūros turi tapti žemyno elektrinėmis. Remiantis Europos Komisijos žemėlapiu, Šiaurės šalyse ir prie Škotijos bei Airijos krantų planuojama pastatyti daugiau kaip 200 naujų jūros vėjo jėgainių. Tačiau, priešingai nei rodo žemėlapis, dauguma turbinų nebus statomos prie Švedijos Baltijos jūros pakrantės. Švedijos vyriausybė neseniai nusprendė neleisti statyti 13 didelių planuotų vėjo turbinų Baltijos jūroje saugumo sumetimais, o tai reiškia, kad šalis atsisakys didžiulio kiekio elektros energijos, kuri ten būtų buvusi pagaminta.
Priešingu atveju, vyriausybės ir ginkluotųjų pajėgų teigimu, grėsmės būtų pastebėtos tik vėlyvame etape. Vėjo turbinos trukdytų radarams ir stebėjimo sistemoms, todėl Švedijos ginkluotosioms pajėgoms gali perpus sutrumpėti laikas, per kurį jos galėtų aptikti iš Rusijos anklavo Kaliningrado srities atskriejančias balistines raketas. „Ir balistinės raketos, ir sparnuotosios raketos yra didelė problema, kai jūroje yra vėjo jėgainių“, – sakė Švedijos gynybos ministras Polas Jonsonas (Pål Jonson).
„Vyriausybė nėra iš tų, kurie šioje situacijoje rizikuoja“
Šis sprendimas nustebino daugelį Švedijoje ir sukėlė pasipriešinimą net iš gynybos pramonės. Švedijos gynybos bendrovės „Saab“ vadovas Mikaelis Johansonas (Micael Johansson) neseniai pabrėžė, kad jo bendrovės jutikliai gali „matyti pro“ vėjo turbinas. Pasak Johanssono, su vėjo turbinomis galima susidoroti. Tuomet Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas (Ulf Kristersson) viešai papriekaištavo įmonės vadovui. Johanssonas neteisingai suprato. Yra žmonių, kurie mano, kad galima rizikuoti, – sakė Kristerssonas. „Vyriausybė nėra iš tų, kurie šioje situacijoje rizikuotų“.
Tačiau ar vėjo jėgainės tikrai kelia pavojų saugumui? O jei taip, kaip su jomis elgiasi kitos šalys? Jei pasikalbėsite su saugumo ekspertais, jie sakys, kad poveikis saugumui priklauso nuo vietos ir konstrukcijos. Todėl jos gali turėti ir privalumų. Pavyzdžiui, jūroje esantys įrenginiai leidžia nuolat įrengti jutiklius toli jūroje. Taip pat pažymima, kad šalys šį klausimą sprendžia labai skirtingai.
Lenkijoje ginkluotosios pajėgos automatiškai įsikuria naujose vėjo jėgainėse, sako Hansas Liwångas, kuris Švedijos gynybos koledže tyrinėja jūrų saugumo klausimus. Ginkluotosios pajėgos ten gali įrengti ką tik nori. Tuo tarpu Danijoje vėjo jėgainių operatoriai ir ginkluotosios pajėgos dirba ranka rankon. Radarų įrangą valdo bendrovės, tačiau duomenys perduodami kariuomenei.
Pagrindiniai leidimų išdavimo procedūrų skirtumai
Leidimų išdavimo procedūros ir kariuomenės dalyvavimo jose mastas taip pat labai skiriasi. Švedijoje iki šiol buvo taikoma tokia tvarka, kad bendrovės pateikdavo paraišką dėl pasirinktos vietos, ir tik tada buvo tikrinama, ar ji apskritai yra tinkama. Kariuomenė jau atmetė beveik visas svarstytas vietas. Ši procedūra yra neveiksminga, nes įmonės investuoja daug laiko ir pinigų planuodamos projektus, kurie galiausiai neįgyvendinami. Todėl šiuo metu leidimų išdavimo procedūra yra peržiūrima.
Kaimyninėje Danijoje, kuri šiuo metu taip pat masiškai plėtoja jūros vėjo energetiką, laikomasi kitokio požiūrio. Energetikos institucijos nuolat palaiko dialogą su Danijos gynybos institucijomis, sako Bentas Ole Gramas Mortensenas, kuris Pietų Danijos universitete dėsto energetikos ir aplinkosaugos teisę. Sprendimai dėl potencialių vietų priimami kartu. Pavyzdžiui, Kategato sąsiauryje esančioje Hesselø saloje planuotas jūros vėjo jėgainių parkas buvo perkeltas į kitą vietą, nes ten yra didelis karinio jūrų laivyno poligonas. Gynybos ministerija šiuo atveju laimėjo prieš pramonę.
Mortensenas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad vienam kūrėjui nebuvo leista statyti aukštų vėjo turbinų Öresundo sąsiauryje – taigi, netoli Kopenhagos oro uosto. Siekiant kompensuoti radarų šešėlius, t. y. vėjo turbinų nepermatomumą, Danijoje ant turbinų sumontuota radiolokacinė įranga. Gynybos ministerijai ir ginkluotosioms pajėgoms atstovaujama komitetuose, kurie priima sprendimus dėl naujų teritorijų, kuriose galima statyti vėjo turbinas jūroje. Jos neturi veto teisės, tačiau jų interesai turi didelį svorį. Jos dirba kartu, vadovaudamosi pragmatiškumu ir orientuodamosi į sprendimus. Kartu geografinė padėtis taip pat skiriasi nuo Švedijos geografinės padėties – Danijos plėtra daugiausia vykdoma Šiaurės jūroje, o priešais jos krantus nėra Rusijos anklavo, kaip Švedijos atveju.
Kokia padėtis Vokietijoje?
Vokietijoje padėtis panaši. Daugiausia Vokietijos jūros vėjo jėgainių yra ne Baltijos, o Šiaurės jūroje. Konsultacinės įmonės „Deutsche Windguard“ atlikto tyrimo duomenimis, birželio pabaigoje Šiaurės jūroje veikė 1324 turbinos, o Baltijos jūroje – tik 278. Šia prasme mažesnis vėjo turbinų skaičius reiškia ir mažesnį poveikį galimybei vykdyti žvalgybą.
Naujų vėjo turbinų statyba vykdoma glaudžiai bendradarbiaujant su Vokietijos ginkluotosiomis pajėgomis. Infrastruktūros, aplinkos apsaugos ir ginkluotųjų pajėgų tarnybų federalinė tarnyba (BAIUDBw), kaip valstybinė institucija, nagrinėja bet kokį galimą karinį poveikį. Savo pačios duomenimis, institucija naudoja kartografinę programinę įrangą ir gauna atitinkamų specializuotų agentūrų, pavyzdžiui, Bundesvero aviacijos tarnybos, nuomones. Institucijos atstovas spaudai nekomentavo tikslaus peržiūros turinio konfidencialumo ir saugumo sumetimais.
Jei nebus prieštaravimų, Bundesveras uždegs žalią šviesą. Priešingu atveju projektas gali būti sustabdytas arba bent jau atidėtas. Tokiu atveju Bundesveras yra pasirengęs „aptarti įgyvendinimo perspektyvas“, sakoma pranešime. Pavyzdžiui, pritaikant vietą arba sumažinant statybos aukštį.
Bundesveras: kiekviena vėjo jėgainė turi būti įvertinta kariniu požiūriu
Atstovas spaudai paaiškino F.A.Z., kad Bundesveras remia atsinaujinančios energijos plėtrą, jei „nėra jokių priešingų karinių ar su saugumu susijusių priežasčių“. Taip yra tuo atveju, jei tikimasi neigiamo poveikio ginkluotųjų pajėgų operaciniam pasirengimui nacionalinei ar aljanso gynybai. Ar galima statyti ir eksploatuoti vėjo turbiną, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta atlikus karinį vertinimą.
Tačiau, matyt, Vokietijos ginkluotųjų pajėgų interesai dažnai susiduria su planuojamomis vėjo jėgainėmis – bent jau sausumoje. Vokietijos vėjo energetikos asociacijos (BWE) atlikto tyrimo duomenimis, 2020–2024 m. „karinės kliūtys“ paveikė 4730 megavatų galios vėjo energetikos projektus. Tyrimo duomenimis, 58 proc. projektų, kuriems kilo karinių kliūčių, buvo atsisakyta dar neprasidėjus patvirtinimo procesui.
Dar prieš pateikiant oficialią paraišką, BAIUDBw galima pateikti preliminarų užklausimą, kuris vėliau atlieka neįpareigojantį vertinimą, ar vėjo energetikos projektai atitinka karinius interesus. Šiuo metu daugelis bendrovių greičiausiai atsisakys savo planų. Nuo 2022 m., kai prasidėjo Rusijos agresyvus karas prieš Ukrainą, kariniai interesai dažnai konkuruoja su vėjo energetikos projektais, teigia BWE.
Skirtinga grėsmių situacija Vokietijoje
Duomenų apie planuojamas statyti jūros vėjo jėgaines nėra. Tačiau Vokietijos jūros vėjo energijos asociacija (BWO) norėtų, kad operatoriai galėtų naudoti teritorijas kartu su Vokietijos kariuomene. Iki 2045 m. vėjo energiją jūroje ketinama išplėsti bent iki 70 gigavatų. Tačiau BWO vykdomasis direktorius Stefanas Thimas (Stefan Thimm) sako, kad teritorijų išdėstymas tam nėra idealus. „Būtų gerai, jei nusimestume akinius ir nustotume galvoti apie tai, kur galėtume naudoti plotus kartu su Bundesveru.“
Pasak Vokietijos gynybos ir strateginių tyrimų instituto (GIDS), Bundesvero analitinio centro, atstovo Juliano Pawlako (Juliano Pavlako), grėsmių situacija Vokietijoje dėl jos geografinės padėties skiriasi nuo situacijos, pavyzdžiui, Švedijoje. Rusijos raketų ar sparnuotųjų raketų atakos iš Kaliningrado į Švediją turėtų būti vykdomos virš Baltijos jūros, o atakos prieš Vokietiją galėtų būti vykdomos tiesiai virš sausumos. Tačiau sparnuotosios raketos yra manevringos ir taip pat galėtų skristi virš Baltijos jūros, sako Pawlak. Jos taip pat galėtų būti paleistos iš laivų ar povandeninių laivų.
Tačiau iš esmės Vokietijai ši problema mažiau aktuali, nes Baltijos jūroje yra palyginti nedaug jūroje esančių įrenginių. Pasak Pawlak, Vokietijoje taip pat planuojama įrengti jutiklius jūroje esančiuose įrenginiuose, panašiai kaip, pavyzdžiui, Lenkijoje. Bundesveras, paklaustas apie tai, nenorėjo komentuoti.
Šaltinis Faz.net
Neteko girdėti, kad Lietuvos verslas, statysiantis vėjo parką jūroje, berods, ar ne su užsienio iš Azijos pagalba, būtų nagrinėjęs kartu su kariuomene tokių vėjo jėgainių metamo rdijolokacinio šešėlio problemų.
„Vėjo turbinos trukdytų radarams ir stebėjimo sistemoms, todėl Švedijos ginkluotosioms pajėgoms gali perpus sutrumpėti laikas, per kurį jos galėtų aptikti iš Rusijos anklavo Kaliningrado srities atskriejančias balistines raketas.“ SUTRUMPĖTI AR VIS TIK PAILGĖTI?
Labai blogai, kada straipsnius rašo civiliai nelabai suprantantys reikalo esme ir dar mažiau suprantantys ka norėjo parašyti. Tada nelabai aišku kas ka norėjo parašyti ir kas iš tiesų buvo pasakyta. Čia taip sakyčiau gaunasi sugedes telefonas. Todėl pabandysiu šiek tiek nušviesti klausima.
Kame bėda su tomis vejo jėgainėmis? Na iš esmės, ankstyvojo aptikimo radaras gali būti ir PRIEŠ tas elektrines, todėl niekas jam netrukdys, teoriškai. Bet. Taig eikime prie to bet. Pirma, sparnuotosios rakeos galis skristi gana žemai, tai yra vos ne liesdamos jūros bangas, o štai tokį taikinį, aptikti jau nėra lengva ir gerai būtu, kad keli radarai stebėtu kažkokį jūros kampa, jeigu pro vienus praslys, kitas gali užgriebti. Tie vėjo bokštai gana aukšti, todėl teoriškai, gali trukdyti radaram aptikti labai žemai skriejančias raketas. Bet raketos tik viena bėda. O, tų bėdų daugiau. Pirma, sraigtasparnis, štai būtent tokius dalykus, tos vėjo elektrinės tikrai trukdys aptikti. Nenoriu plėstis į radijo aptikimo teorija, bet yra radarai kurie mato raketas net kosmose, lėktuvus ir kita džiaugsma, o yra radarai kurie mato ir sraigtasparnius, o taipogi kitus lėtai,bei žemai, prie žemės, o šiuo atveju prie jūros paviršiaus besiglaudžiančius objektus. Čia toks reikalas, kad sraigtasparnį, kuris skraido žemai ir santykinai lėtai, o dar gali ir pakibti ore, aptikti sunku, ypač žemės fone, gal virš jūros lengviau, nors nesu tikras, čia aš ne specialistas. Šitam reikalui yra sukurtas specialius radaras. Tiksliau geras radaras mato ir sraigtasparnį. Kas pasižymi panašiomis charakteristikomis į sraigtasparnius? Nagi, tas pats Iranietiškas šachedas-mopedas ir kiti dronai. Juos aptikti išvis sunku, nes jie dar ir mažyčiai, tenai gali būti labai mažai metalo. Tai štai, tų vėjo elektrinių mentės, galimai trukdys aptikti sraigtasparnius, šached-mopedus ir panašų šlamšta. Nes radaras matantis tokius dalykus, painiosis tose mentėse. Žinoma, radaras gali būti ir laive ar lėktuve, už vėjo elektrinių parkų ribų, bet vistiek, tai gali smarkiai trukdyti aptikti tokius priešiškus aparatus kaip sraigtasparnis, dronas, o gal net ir oro balionas. jeigu ka, cigaretes ir panašų šlamšta iš bulbostano visai sėkmingai pristato iki pat oro uosto, beje tokiais kiekais, kad ten laisvai galima būtu kabinti kasetes su pėstininkų minomis, kuris gali išbarstyti bile kur, kad ir jum ant galvų, keleta gerų minosvaidžio minų, ar kokias juodligės sporas, kodėl gi tokiam turtui nenuskridus ir į Švedija? Vėlgi, tuose jėgainių parkose sraigtasparnis galės ramiai skraidyti ir bus pasiekamas pagrinde tik artimo nuotolio oro gynybos raketomis, radaru valdomos raketos galimai negalės nusitaikyti dėl tų menčių šmėžavimo.
Vėlgi, tikėtina, kad gal paprasčiau pastatyt viena atomine elektrine, nei žaistis apstatant visa pakrante vėjo jėgainėm, kurios tarnauja trumpai ir reikalauja daug brangios priežiūros? Čia dar gali būti ne tik saugumo klausimas, o visai tikėtina, kad Švedija pamažu traukias iš imbeciliško žaliojo kurso projekto. Tiesiai į akis pasakyt, kad šitiek metų švaistė lėšas ir durnių voliojo, nelabai gaunasi, „dėkinga” ir kultūriškai „praturtinta” liaudis gali nelabai suprasti tokius staigius posūkius ir plokštelės kaitaliojimus, o ir visokie „partneriai” gali paklausti, kas čia per judesiai ir kodėl švedija bando lipti iš žaliai raudono traukinio. Tai rigi tikėtina.
Todėl gali būti tiek viena tiek kita. Tos mentės išties gali trukdyti radarams, bet gali būti ir taip, jog švedija ruošiasi tam, kad Trampas trenks kumsčiu į stala ir pasakys, duodat 3,5% gynybai, iš kur norit iš ten paimkit! Čia jau tikėtina, kad pinigėlius ims būtent iš žaliojo kurso piniginės.
Bendrai kalbant ir ne apie karą…., ar girdėjai ką nors apie ADS-B?
Aš „girdėjau”, kad Putleris apie „ADS-B” pasakoja, kad į NATO įstojusią Švediją, turinčią karinę techniką gaminančių gamyklų, šiokį tokį karinį potencialą, lietuvių džiaugsmui, nes Lietuvai aukoti „oriešnyko” rusui neapsimoka, kaip sakė Putinas-„iš patrankos šaudyti į žvirblį”, skris „oriešnykai”, kurie, pagal Putiną, jokių radarų su vėjo malūnais nebijo.. Iš rodyto per TV „multiko-oroešnykas Ukrainos Dniepropetrovske” galime tik „peremogiškai” pasijuokti…
Pasiskaičiau apie šita daikta. Oro kontrolės valdymo sistema. Nesusijusi su kariniais reikalais. Kad ruskiai piktybiškai skraido su išjungtais atsakikliais tai nėra naujiena, kiaulės arba vykdo kokius nešvarius reikaliukus, kuriuos norėtu nuslėpt. Tiesa man ši sistema kelia šiokių tokių klausimų, nes priklauso nuo lėktuvo piloto geranoriškumo, nefiksuoja lėktuvų su išjungtais atsakikliais (jeigu jie ten kada nors buvo), tuo pačiu kyla klausimų ar į sistema negali būti įterpti iškraipyti duomenys, kurie gali buti panaudoti kokiem blogiem tikslam. Iš esmės tiek ir tegaliu apie tai pasakyt. Tdoėl mano manymu, radaras vistik patikimiau.
Gerai, kad pasiskaitei 🙂 Svarbiausia neapsimetinėti ne savo srities žinovu :).
Nuo pradžios sakiau, kad nesu specialistas. Bet skaityti moku ir su teksto suvokimu irgi problemų nėra, kaip ir su žiniom, kad suprasti kas parašyta. Dabar daugelis dalykų, ištiesei ranka ir perskaitei, nereikia ieškoti po bibliotekas (nors kartais tenka), prenumeruot kokius mandrus žurnalus ar prašyt, kad tau atvežtu kažkas iš užsienio kokia knyga kurios čia nėra. Dabar kur kas paprasčiau. Stulbina, kad kiekvienas tuo nesinaudoja, ar per sunku, ar per tingu, nežinau, bet vistik, gėda, niekaip kitaip to įvertinti nesigauna.