Audrius Bačiulis. Dabar aišku, ko norėjo į Kijevą trečiadienį netikėtai atlėkęs Bideno patarėjas nacionaliniam saugumui

Veidaknygė

Dabar aišku, ko norėjo į Kijevą trečiadienį netikėtai atlėkęs Bideno patarėjas nacionaliniam saugumui ir didžiausias Putino sąjungininkas Vašingtone Jake’as Sullivanas:

„Bideno administracija paragino Ukrainą nutraukti atakas prieš Rusijos energetikos infrastruktūrą, įspėdamos, kad dėl bepiločių lėktuvų smūgių gali pakilti pasaulinės naftos kainos ir išprovokuoti atsakomuosius veiksmus, teigia trys su diskusijomis susipažinę asmenys.

Pakartotiniai Vašingtono įspėjimai buvo perduoti Ukrainos valstybės saugumo tarnybos (SBU) ir karinės žvalgybos valdybos, vadinamos GUR, aukštiems pareigūnams, „Financial Times“ teigė šie žmonės.

Abu žvalgybos padaliniai nuo pat Kremliaus visapusiškos invazijos pradžios 2022 m. vasario mėn. nuolat plėtė savo dronų programas, skirtas smogti Rusijos taikiniams sausumoje, jūroje ir ore.

Vienas asmuo teigė, kad Baltuosius rūmus vis labiau erzina įžūlios Ukrainos dronų atakos, per kurias buvo smogta naftos perdirbimo gamykloms, terminalams, sandėliams ir saugykloms visoje Vakarų Rusijoje, taip pakenkiant jos naftos gavybos pajėgumams.

Nepaisant Vakarų sankcijų jos naftos ir dujų sektoriui, Rusija išlieka viena svarbiausių energijos eksportuotojų pasaulyje. Šiais metais naftos kainos pakilo apie 15 proc. ir pasiekė 85 JAV dolerius už barelį, todėl degalų kainos padidėjo kaip tik tuo metu, kai JAV prezidentas Džo Baidenas pradeda savo perrinkimo kampaniją.

Vašingtonas taip pat nerimauja, kad jei Ukraina ir toliau smogs Rusijos objektams, įskaitant daugelį objektų, esančių už šimtų mylių nuo sienos, Rusija gali imtis atsakomųjų veiksmų ir smogti energetikos infrastruktūrai, kuria remiasi Vakarai.

Tai apima ir naftotiekį, kuriuo nafta per Rusiją į pasaulinę rinką tiekiama iš Kazachstano. Vakarų bendrovės, įskaitant „ExxonMobil“ ir „Chevron“, naudojasi šiuo naftotiekiu, kurį Maskva trumpam uždarė 2022 m.

„Mes neskatiname ir nesudarome sąlygų išpuoliams Rusijos viduje“, – sakė Nacionalinės Saugumo tarybos atstovas spaudai. CŽV atsisakė komentuoti. Kijeve SBU atstovas spaudai atsisakė komentuoti. GUR ir V. Zelenskio biuro pareigūnai į prašymus pakomentuoti neatsakė.

Pastarosiomis savaitėmis Ukraina suintensyvino oro atakas, nes jos bepiločių orlaivių programos plečiasi, o antžeminis karas keičiasi Maskvos naudai. Be to, Kijeve auga nepasitenkinimas dėl, kaip manoma, dviprasmiško Vakarų požiūrio į Maskvos pajamų iš energetikos išteklių ribojimą.

Pasak karinės žvalgybos pareigūno Kijeve, nuo 2022 m. įvykdyta mažiausiai 12 išpuolių prieš pagrindines Rusijos naftos perdirbimo gamyklas, o šiais metais – mažiausiai devyni, taip pat prieš kelis terminalus, sandėlius ir saugyklas.

Helima Croft, buvusi CŽV analitikė, dabar dirbanti bendrovėje „RBC Capital Markets“, neseniai pažymėjo, kad Ukraina įrodė galinti smogti didžiajai daliai naftos eksporto infrastruktūros vakarų Rusijoje, todėl kyla pavojus maždaug 60 proc. šalies eksporto.

JAV išsakė prieštaravimus, nes J. Baideno laukia sunki kova dėl perrinkimo šiais metais, o benzino kainos didėja – šiemet jos išaugo beveik 15 proc. iki maždaug 3,50 JAV dolerio už galoną.

„Niekas taip negąsdina pareigas einančio Amerikos prezidento, kaip staigus degalinių kainų augimas rinkimų metais“, – sakė konsultacinės bendrovės „Rapidan Energy“ prezidentas ir buvęs Baltųjų rūmų patarėjas energetikos klausimais Bobas Maknalis (Bob McNally).

Tobulėjant technologijoms, Ukraina nuolat didina bepiločių lėktuvų smūgių skaičių. Ukrainos pareigūnai teigia sukūrę dronus, kurių veikimo nuotolis viršija 1 000 km, o naudingasis krovinys gali padaryti didelės žalos.

Praėjusią savaitę Kijevas surengė dvi didžiausias ir plačiausio masto bepiločių orlaivių atakas – per kelias dienas iš eilės GUR ir SBU sėkmingai atakavo septynis Rusijos energetikos objektus.

Per praėjusius metus GRU ir SBU jūrų dronai taip pat smogė Rusijos uostams, sunaikino kelis Rusijos karo laivus Juodojoje jūroje ir smogė Maskvos branginamam Krymo tiltui, jungiančiam Rusiją su okupuotu Ukrainos pusiasaliu.

Pasak vieno Ukrainos pareigūno, dalyvaujančio šių atakų planavime ir vykdyme, šių „specialiųjų operacijų“ tikslas – apsunkinti degalų tiekimą Rusijos kariuomenei ir sumažinti Kremliaus karo veiksmų finansavimą.

Kijevas taip pat nori suduoti simbolinį smūgį, priartindamas karą prie Maskvos ir parodydamas, kad jos priešlėktuvinė gynyba, įskaitant ir esančią aplink Kremlių, gali būti pralaužta.

Kai kurie pareigūnai oro kampaniją taip pat laiko priemone paskatinti Vašingtoną patvirtinti Kongrese sustabdytą 60 mlrd. dolerių karinės pagalbos paketą, kuris yra labai svarbus Ukrainos gynybai.“

Šaltinis ft.com