Istorijos mokslų daktaras Kastytis Antanaitis, mokslinio darbo „Sovietinė Lietuvos, Latvijos ir Estijos nomenklatūra (1953-1990 m.). Dėsningumai ir ypatumai“ autorius, rašo:
„Prisimelavo, kad į TSKP G.Nausėda įstojo po Sąjūdžio įkūrimo. Dvigubas melas. TSKP nariu buvo tampama kai priima į partiją pirminė organizacija ir balsavimą pirminėje organizacijoje patvirtindavo teritorinis (rajono) partijos komitetas (tai įvyko 1988 gegužyje), o kada įteikdavo partinį bilietą – ne taip ir svarbu.
birželyje atsirado, net ne Sąjūdis, o tik Iniciatyvinė grupė, tai joje absoliučią daugumą sudarė TSKP nariai
1988 gegužyje jokių Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžių nebuvo, o kai birželyje atsirado, net ne Sąjūdis, o tik Iniciatyvinė grupė, tai joje absoliučią daugumą sudarė TSKP nariai, kurie viešai ir vienbalsiai ruošėsi remti TSKP programą ir M.Gorbačiovo politiką.
Atsirado tokių, kurie primelavo, kad 1988 niekas niekas į LKP nestojo, o jei stojo, tai tik kokie nors neaiškūs karjeristai. Atvirkščiai! Кaip tik Perstroikos metu buvo pats didžiausias lietuvių stojimas į TSKP gretas per visą okupacijos laikotarpį. 1989-1990 TSKP LSSR pasiekė tiesiog fantastinį skaičių dabar visų Lietuvos politinių organizacijų nariai tesudarytų kokį 1/4 tuometinės TSKP narių Lietuvoje skaičiaus.
TSKP iš principo nuo pat XX a.pradžios buvo labai “ypatinga” partija – joje eilinis narys ir net eilinis pirminės partinės organizacijos vadovas buvo visiškas niekas. TSKP visą laiką vadovavo siauras partinių nomeklatūrininkų ratas susispietęs Centro komitetų ir partijos rajonų komitetų biuruose, kuriems milijonai eilinių narių buvo reikalingi tik tam, kad mokėtų mokesčius ir būtų įdėmiau prižiūrimi nei eiliniai darbuotojai. Tokių nomenklatūrininkų skirtingais okupuotos Lietuvos laikotarpiais vienu metu buvo nuo pusantro iki šešių tūkstančių.
Jų bijokite, jų saugokites, jais ir domėkitės.”
Savo ruožtu priminsiu, kad užingridų numylėtinė Dalia Grybauskaitė, baigusi mokslus Visuomenės Mokslų Akadamijoje prie SSKP CK, buvo aukščiausios – Sovietų Sąjungos Komunistų partijos Centro Komiteto (Maskvos, ne Vilniaus!)- nomenklatūros narė.
Tokių, kaip ji, nomenklatūrininkų Lietuvoje, be Visuomenės Mokslų ir Liaudies Ūkio akademijų Maskvoje absolventų, buvo gal kelios dešimtys – LKP CK biuro nariai, okupacinės kariuomenės generalitetas, KGB ir sąjunginio pavaldumo įmonių vadovai.
