Na, tai ką – Lietuvoje nuskamba tiesiogine to žodžio prasme amžiaus nuosprendis, o feisbuke tyla? Čia ką – niekas nesuprato ar, atvirkščiai, – labai gerai suprato ir pampersą prikrovė, tad nekruta?
Vos prieš dešimtmetį galingiausias Lietuvos žmogus, statęs ir vertęs prezidentus bei premjerus (o tam, su kuriuo kartu į teisiamųjų suolą sėdo, pasakojama, net pasturgalį spardęs), baimingoje pagarboje laikęs Seimo narius, sukūręs didžiausią ir vienu metu įtakingiausią žiniasklaidos bei sporto verslo grupę, it paprastas mirtingasis nuteistas už prekybą poveikiu.
Tegu bauda, bet koks skirtumas – „Lietuvos Ryto“ vyriausiasis redaktorius ir stambus akcininkas Gedvydas Vainauskas nuteistas kriminalinėje byloje. Taškas. Alles. Period.
Buvo Gedvydas, tapo švainiauskas. Kaip tas meitėlis, kuris tol lipo ant altoriaus, kol atėjo zakristijonas su štakietu, pritvojo, nuvijo ir mėsininkui pridavė. Kartu su mėšliniausiu Lietuvos politiku Rolandu Paksu, kuris toje pačioje byloje suvis kalėjimo gavo, tik gaila, kad lygtinai.
Taip, gerbiamieji, į Lietuvos žiniasklaidą pamažu ateina apsivalymas nuo korupcijos. Sakysit, ne vienas Vainauskas įtaka prekiavo? Na, taip, ne jis vienas. Bet jis buvo didžiausias ir įtakingiausias. Su kitais jau bus lengviau.
O viskas prasidėjo bemaž prieš dvylika metų, šaltą ir alkaną 2008 lapkritį, kai šviežiai išrinkta Andriaus Kubiliaus Vyriausybė pradėjo Naktinę Mokesčių Reformą (ne veltui šį žodžių junginį išgirdęs tuomet dar buvęs Vainausko parankinis Rimvydas Valatka pradeda isteriškai burnoti), panaikindama PVM lengvatas visai spaudai, įskaitant ir „Lietuvos rytą“, kuris tik tik už didžiules paskolas buvo pasistatęs didžiulę spaustuvę prie Vievio. Kurios, kaip netrukus paaiškėjo, interneto laikais nelabai kam bereikėjo. Tik bankams, kurie reikalavo grąžinti paskolas su procentais. Kurių grąžinti nebebuvo iš ko. O premjero sekretorė į desperatiškus skambučius iš kitos Gedimino prospekto pusės siūlydavo kreiptis į atstovą spaudai.
Sic transit gloria gedvydensis.
Daugiau skaitykite DELFI.lt straipsnyje „Prekybos poveikiu byla: Paksui skirtas lygtinis laisvės atėmimas, Vainauskui – bauda“
Jei Lietuvoje būtų galima tikėti teismais, tai sakyčiau – sensacija! Bet, kai mūsų teismai vadovaujasi ne įstatymais ir neginčijamais faktais, o vidiniais, ir dažniausiiai „Kas galėtų paneigti galimybę, kad” nuo „išorinės paskatos dydžio” priklausomais įsitikinimais – tikėjimo jų nuosprendžiais lieka didelis nulis, juolab, kad kaip tik dabar vyksta aukšto rango teisėjų byla. Kas gali tikėti jų sprendimais?