Pirmas ateina Puškinas, įkandin rusų patrankos, – sako Vachtangas Kebuladzė.
Mūsų svečias – filosofas, fenomenologijos specialistas, profesorius, publicistas, vertėjas, Kijevo nacionalinio Taraso Ševčenkos universiteto profesorius Vachtangas Kebuladzė.
“Rusų kultūra yra baisi pavergimo priemonė”.
Vachtangas Kebuladzė: Pastebėjau tokią tendenciją, kad žmonės, kurie nemoka jokios kitos kalbos, išskyrus rusų, ir negali studijuoti jokios kitos kultūros iš vidaus, nes neturi pakankamai talento, entuziazmo ir įgūdžių, kažkodėl galvoja, kad rusų kultūra yra kažkoks didelis dalykas, be kurio mes negalime išgyventi šiame pasaulyje…
Žmonės, kalbantys kitomis kalbomis, turintys gyvenimo patirties, tyrinėjantys civilizuotose pasaulio šalyse, į rusų kultūrą žiūri taip: “Na, yra tokia kultūra”. Bet kurioje šalyje yra tam tikra literatūra, muzika, be kita ko, ir rusų kalba, kodėl gi ne. Turėtume tai priimti ramiai, bet suprasti, kad šiandien tai yra baisi pavergimo priemonė.
Puškinas yra imperialistas. Kiek jis svarbus ir įtakingas kaip poetas – kitas klausimas. Man galbūt svarbesni yra Byronas ir Ševčenka. Kai kuriems galbūt Puškinas. Tačiau tai, kad jis naudojamas kaip ginklas, rodo, jog jis buvo imperinis poetas, ksenofobas, todėl logiška, kad jo poezija naudojama kitoms tautoms pavergti.
“Priešas turi būti žinomas.”
Galiausiai mes nekariaujame su Putinu. Putinas yra organiška Rusijos istorijos, rusiškojo imperializmo, ypač literatūros tradicijos, kuri siekia Puškino laikus ir tebesitęsia iki šiol, atžala. Štai kodėl mes kariaujame su Rusija. Blogis yra ne atskiras Putinas ar kolektyvinis Putinas, o visa Rusija. Visa Rusijos kultūra šiandien yra nuodinga. Todėl labai svarbu dekolonizuoti mūsų gatves.
Be to, kai sakome, kad mūsų gatvės neturėtų būti pavadintos imperinių rašytojų vardais (jau nekalbant apie tokius politinius nusikaltėlius kaip Leninas, Petras Didysis ar Jekaterina Didžioji – tai mūsų priešai, jie mus žudė), kitaip yra, kai kalbame apie rusų literatūros tyrimus. Manau, kad tai turi būti padaryta, priešas turi būti žinomas.
Aš, pavyzdžiui, stebiuosi, kad vis dar neturime tikro Rusijos instituto, kuris tyrinėtų ne tik Rusijos politiką ar propagandą, bet ir rusų literatūrą, meną, vadinamąją rusų filosofiją su visais jos ksenofobiniais, antihumaniškais raginimais.
Specialistai, rizikuodami savo psichine sveikata, turėtų ten eiti: filosofai, istorikai ir tirti šią patologiją, kuri šiandien kelia grėsmę ne tik Ukrainai, bet ir visai civilizuotai žmonijai.
Visa Rusija yra patologija. Ir ne šiandien, ne valdant Putinui, o nuo pat pradžių. Netgi turėjau aforizmą, kad Rusija yra žmonijos ligos simptomas. Taip jau atsitiko, kad šioje teritorijoje susiformavo iškreipta kultūra, iškreiptas žmogaus egzistavimo būdas. Ją reikėtų tirti taip, kaip tiriame šizofreniją ir sifilį.
Rusija kaip politinė tauta niekada neegzistavo.
Kai kalbame apie Rusiją, turime suprasti, kad iš tikrųjų Rusija kaip moderni politinė tauta neegzistuoja. Ji niekada neegzistavo.
Galiausiai, kas šioje realybėje yra “sėkmingas gyvenimas”? Tai gebėjimas įsilieti į šią hierarchiją ir būti nusikaltėliu arba nusikaltėlių tarnu.
Taigi tie žmonės, kurie buvo auklėjami tik rusų kultūroje, kurie skaito literatūrą, kurie pro šias duris patenka į pasaulį, neturi supratimo apie teisingumą, žmogaus orumą, pamatines vertybes, kurios svarbios visiems civilizuotiems žmonėms.
Nes ši kultūra perteikia kitokią žmogaus sampratą. Mums tai tiesiog radikaliai svetima. Ir ne tik svetimas, bet ir priešiškas. Ji bando mus nužudyti ir fiziškai sunaikinti.
Neatsitiktinai 2013-2014 m. Maidaną pavadinome Orumo Revoliucija. Nes mums orumas nėra tuščias žodis. Rusų vergams nesuprantama, kaip galima rizikuoti savo gyvybe ir sveikata dėl tokių nematerialių dalykų kaip jų pačių orumas. Kaip jie gali dėl to mirti?
Jie miršta dėl maisto, dėl šaldytuvų, dėl prievartavimo be apribojimų. Nes jie yra vergai.
Rusai, kaip tauta tikrai susiformavo neseniai, matyt tik XIX a. Bet jeigu neįvyktu spalio 1917 perversmas su primesta rusams komunos ideologija – galėjo buti visai kitaip. Emanuelis rašo, kad jeigu Rusijoje yra ką nors gero – tai tik žydiška. Manau jis yra neobjektyvus. Būtent žymia dali žydų dėka buvo primesta rusams, ir ne tik, komunos ideologiją, nuo kurios kenčia iki šiol visas pasaulis. Ta nusikalstoma ideologija buvo suformuota ne rusais ir ne Rusijoje.
Ksenofobiškas požiūris į rusus reiškia kad mes patys esame ksenofobai. Putinas nėra rusas, jis yra komunos ir KGB kilmės. Nepamirškime, kad vaikai gimsta vienodais. Jų skirtumas atsiranda dėl atitinkamo auklėjimo ir vyraujančios ideologijos.
Sutinku, kad “priešas turi būti žinomas”. Man septyniasdešimt ketveri. Prisimenu kaip mokykloje buvo kalama į vaikų galvas jog rusai- didi, atviros ir didelės sielos tauta. Ji, nešdama šviesą Sibiro tautoms, meduolių pagalba XVI- XVIII amžiais šią teritoriją “prijungė” prie Rusijos. Visą tai darė altruistiškai, išvaduodama broliškas Sibiro tautas iš vietinių chanų jungo. Šioms tautoms draugiškai leidžiant, Sibiro žemes kolonizavo. Ši didvyriška tauta gražiuoju prakirto langą į vakarus. O vėliau niekšų suomių buvo išprovokuota tą langą paremti Karelijos žemėmis. Tokios pat draugiškos operacijos buvo daramos kazachų, kaukazo tautų, Didžiosios Lietuvos kunigaikštystės, kitose žemėse. Visa tai atsispindėjo liaudies dainose, šokiuose, buvo aprašyta didžiųjų rusų rašytojų. O kaip ši dvasinga tauta elgėsi Karaliaučiaus krašte su civiliais vokiečiais yra aprašę kiti rašytojai (tačiau pačių rusų apie tai nutylima). Tačiau ši tauta apsčiai turi artistų, kurie k/f liaupsina stalino laikus, kur jo ir kitų sovietinių išgamų juodi darbai vadinami tik peregibami. Apstu ir vėlesnio sovietmečio laikų liaupsių nusikalstamam Afganistano karui kino filmuose. Visur ten kareiviai, milicininkai, kagebistai- geri žmonės, teisybė nugali. Apstu visa tai savo muzikoje, savo dainomis liaupsinančių gazmanovų ir kitokio šiukšlyno, kurie savo prigimtimi- Rusijos imperializmo, militarizmo tąsos dainiai. Ir jokie šimtai Spragtukų, Gulbių ežerų, Vyšnių sodų neužtušuos rusų tautoje vyraujančios niekšybės. Mūsuose tai- “opium dlia naroda” (patikliems). Ir dabar, vykstant nusikalstamam karui Ukrainoje, tik kvailiai arba prorusijistai gali sakyti, kad Rusijos menas nieko bendra su Putino nusikaltimais neturi.
Jeigu rusai turi kokį žymesnį savo žmogų, tas žmogus ne rusas, o žydas arba maišytas žydas, arba maišytas su kokia nors kita tauta. Ar tai gabi tauta, jeigu Lietuvoje gyvena visą gyvenimą, čia net gimę, lankę mokyklą, turėję penkias savaitines lietuvių kalbos pamokas, bet neįstengia kalbėti lietuviškai? Ir tai ne vien povo imperinio mąstymo didybė (jie neįgalūs mąstyti), bet ir protinė negalia. Plėšikai. Kokiame pasaulio krašte bebūtum, visur su jais gėda. Izraelyje apsigyvenome viešbutyje, rusės ropštėsi per langus ir sodelyje nuo jaunų slyvmedžių nuplėšė visas slyvas net su lapais. Ekskursijų vadovas žydas raudo ir sumokėjo baudą, bet ruskės taip ir nesuprato, ką blogo jos padarė. Planetos gėda ir begalinis vargas, o ne tauta.
Geras straipsnis. Ilgai bendravau su iškiliausiasis rusų mokslininkais. Būnant kartu užsienyje būdavo gėda dėl jų kultūros, jų primityvumo. Rusas skiriasi nuo bet kokios tautybės civilizuoto žmogaus.