KonserVatorija ilgą laiką buvo lindimo į Vokietijos užpakalį čempionais ir manė, kad taip tampa labai europietiškais. Berlynas jiems paaiškino, kad subinkamščio nuomonė niekam neįdomi:
“Rusija gali vėl vežti prekes į Kaliningradą – toks yra susitarimas. ES Komisija nori išaiškinti prieštaringai vertinamą tranzito į Rusijos eksklavą Kaliningradą klausimą ir pritaria Kremliui. Lietuva jaučiasi pralaimėjusi konfliktą.
Ralfas Neukirchas ir Janas Petteris
30.06.2022
Šis ginčas ne tik supriešino ES ir Rusiją. Ar Maskvai leidžiama per Lietuvą gabenti tokias prekes, kaip plienas ar aliuminis, nors joms taikomos ES sankcijos?
Remiantis SPIEGEL informacija, ES Komisija ketina artimiausiomis dienomis paskelbti vadinamąjį paaiškinimą. Pagrindinis dokumento teiginys: Maskva gali naudotis tranzito keliu į Kaliningradą visoms prekėms, bet tik ribotai.
Taip bus užbaigtas ginčas, kuris ne tik sukėlė aršių kaltinimų tarp Rusijos ir ES, bet ir atskleidė gilius prieštaravimus ES viduje dėl to, kaip teisingai elgtis su Maskva.
Nuo birželio 17 d. Lietuva, remdamasi ES sankcijomis dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, uždraudė į eksklavą vežti tokias prekes kaip statybinės medžiagos, metalai ir anglis. Draudimas taikomas traukinių maršrutui tarp Maskvos ir Kaliningrado bei kelių transportui. Sankcijos netaikomos oro ir jūrų maršrutams.
Prekių gabenimas kaip ir prieš karą
Rusijai tai yra “blokada”, kuri šiuo metu kasdien smerkiama. Valstybinės televizijos reikalavimai jau seniai priartėjo prie karinės invazijos.
ES Komisijos paaiškinimas aiškiai skirtas visiems ES partneriams, tačiau pirmiausia jis susijęs su padėtimi Kaliningrade. Pagal tai Rusijai būtų leista į Kaliningradą gabenti sankcionuotas prekes, tačiau tik tuos kiekius, kurie jau buvo pristatyti prieš karą.
Tai turėtų užkirsti kelią produktų eksportui į kitas šalis per Kaliningradą ir ES sankcijų apėjimui. Kiek tiksliai rusams bus leista tiekti į eksklavą ateityje, bus nustatyta remiantis pastarųjų metų Lietuvos muitinės duomenimis.
Ypatingais atvejais, pavyzdžiui, kai reikia atlikti būtiną spynos remontą, šis kiekis taip pat gali būti viršytas, sakė Briuselis. Kiekvienu konkrečiu atveju tai turėtų paaiškinti Rusija.
Taigi Komisija iš esmės pritarė Vokietijos vyriausybės pozicijai. Berlyne lietuvių požiūris sukėlė nesupratimą.
Kancleris Olafas Scholzas nori išvengti nereikalingų provokacijų Maskvos atžvilgiu. Jis ne kartą pabrėžė, kad padarys viską, kad NATO netaptų karo šalimi. Lietuvoje taip pat yra dislokuoti vokiečių kariai, kurie gali įsitraukti į galimą konfliktą.
Pasibaigus NATO aukščiausiojo lygio susitikimui Madride, M. Scholzas sakė, kad tranzitinio eismo taisyklės “žinoma, visuomet turi būti nustatomos atsižvelgiant į tai, kad turime reikalą su eismu tarp dviejų Rusijos dalių”. Taip jis leido suprasti, kad Vokietijos vyriausybė šį teisinį klausimą vertina kitaip nei Lietuvos vyriausybė.
Suderinta su Komisija
Vyriausybė turi svarių argumentų savo pozicijai pagrįsti. Rusija eksportuoja į ES prekes, kurioms taikomos sankcijos, kad galėtų jas reeksportuoti į Rusiją – tai iš tikrųjų yra draudžiama. Lietuviai taip pat išsiaiškino savo poziciją su Komisija – techniniu lygmeniu, kaip dabar sakoma.
Tai reiškia, kad Komisijos pareigūnai išnagrinėjo teisinę situaciją ir nustatė, kad Lietuvos veiksmai yra teisingi. ES užsienio reikalų komisaras Josepas Borrellas taip pat pareiškė, kad Lietuvos Vyriausybės poziciją apima sprendimai dėl sankcijų.
Kita vertus, Kaliningrado klausimas buvo trumpai iškeltas kovo mėn. per ES ambasadorių susitikimą dėl ketvirtojo sankcijų paketo. Tai, kad sankcijos gali turėti įtakos tranzitui tarp Rusijos ir eksklavo, tuo metu nebuvo bendra nuomonė.
Atsižvelgdama į karštą politinį klimatą, Komisija teigia, kad dabar buvo rastas toks sprendimų dėl sankcijų aiškinimas, kuris išlaiko proporcingumą. Konsultacijų dėl sankcijų metu nebuvo įmanoma apsvarstyti kiekvieno konkretaus taikymo atvejo.
Šiuo sprendimu Komisija nori sudaryti sąlygas Lietuvai išsaugoti veidą. Tačiau Vilniuje tai suvokiama kaip pralaimėjimas. “Akivaizdu, kad Rusijai pavyko įbauginti Komisiją”, – sako politologė Dovilė Jakniūnaitė. “Tai nebėra susiję su keliais vagonais. Dabar atrodo, kad grasinimai Rusijai atsiperka.”
Nuostaba dėl Berlyno
“Ne mes pakeitėme savo poziciją” – tai dažnai Lietuvos vyriausybėje girdima frazė. Berlyne susvetimėjimas su Berlynu didžiulis. “Vokiečiai nuo birželio 18 d. darė spaudimą Komisijai, kad Kaliningradui nebūtų taikomos sankcijos”, – sako su derybomis susipažinęs Lietuvos atstovas. Dabar jie klausia, ar Lietuvoje esantys Vokietijos NATO kariai būtų pasirengę ginti šalį Rusijos agresijos atveju, ar jie būtų išvesti.
Jau dabar galima numanyti, kad visų pirma Lietuva pajus šio akibrokšto pasekmes. “Rusija sėkmingai metė iššūkį mūsų reputacijai”, – sako D. Jakniūnaitė. “Tai nesibaigs. Maskva pasinaudos kiekviena galimybe dar labiau suskaldyti europiečius.”
Geležinkelių transporto srityje konflikto su Maskva pasekmės Lietuvai jau ryškėja: Šiemet “Lietuvos geležinkeliai” tikisi prarasti 150 mln. eurų, iš 9000 darbuotojų ketinama atleisti 2000″.
Protinga valdžia pirmiausiai patyliukais būtų su Eu išsiaiškinusi kaip reikia elgtis, o tik po to visą informaciją paskelbusi. O dabar eilinis akibrokštas. Ir dar. Vietoje to, kad galvoti kaip tai padaryti ir dėti visas pastangas, kad pačių valdžių su privatiprichvatizatoriais sugriautą ūkį atstatyti, pirmoje vietoje valdžiai daugiau rūpi pampersų reikalai, o ne ekonomika. Juk su pampersais nuo ruso neatsiginsi. Juk, kad turėti kuo gintis, gynybinio karo reikalams reikia daug pinigų, reikia pilietinės visuomenės. O ji, maža to, kad nestiprinama, bet griaunama.