Na pagaliau, po dešimtmečio gumos tempimo, Putino sąjungininko ir Medvedevo sugėrovo Sarkozy korupcijos byla eina į teismą. Gaila, teisia tik už kyšius iš Gaddafio, kuris jau nieko nebepasakys, o kiek gavo iš Kremliaus už Rusijos agresijos prieš Gruziją numuilinimą, Putinas nesako.
„Prancūzijos prezidentas N. Sarkozy bus teisiamas dėl kaltinimų, kad M. Gaddafis finansavo jo pirmąjį kandidatavimą į prezidentus.
Jei buvęs Prancūzijos prezidentas bus pripažintas kaltu, jam gresia iki 10 metų kalėjimo.
Nicolas Sarkozy jau metus laiko atlieka namų arešto bausmę, tačiau jei per kitą teismo procesą jis bus pripažintas kaltu, gali tekti iškeisti čiurnos monitorių į kalinio pižamą.
Buvusį Prancūzijos prezidentą persekiojančios rimčiausios bylos nagrinėjimas prasideda pirmadienį, praėjus mažiau nei mėnesiui po to, kai Prancūzijos aukščiausiasis teismas paliko galioti N. Sarkozy nuosprendį dėl korupcijos ir nurodė jam vienerius metus kalėti namų arešto sąlygomis.
Dabar N. Sarkozy kaltinamas neteisėtai priėmęs pinigus iš žuvusio Libijos diktatoriaus Muamaro Kadafio, kad galėtų finansuoti savo pirmąją prezidento rinkimų kampaniją. Įžūlus, griežtai kalbantis buvęs vidaus reikalų ministras, kuris 2007 m. buvo išrinktas prezidentu, ne kartą tvirtino esąs nekaltas ir teigė tapęs sąmokslo auka.
Teismo procesas prasidėjo po dešimtmetį trukusio tyrimo, kurį inicijavo Prancūzijos tyrimų leidinys „Mediapart“, 2012 m. gavęs ir paskelbęs dokumentus, kurie galimai rodė, kad M. Gaddafis sutiko skirti 50 mln. eurų N. Sarkozy rinkimų kampanijai.
Gandai apie Libijos finansinę paramą N. Sarkozy kampanijai pradėjo sklisti dar prieš metus iki „Mediapart“ ataskaitos, 2011 m. kovo mėn. Libijos pilietinis karas buvo ką tik prasidėjęs, o Prancūzija, vadovaujama N. Sarkozy kaip vyriausiojo vado, ketino vadovauti NATO pastangoms nuversti M. Gaddafį.
Prancūzijos finansų prokuroro 2023 m. kaltinamajame įsakyme, kurį matė ir apie kurį pranešė Prancūzijos naujienų agentūra „Agence France-Presse“, teigiama, kad „tarp Nicolas Sarkozy ir Moamaro Kadafio buvo sudarytas korupcijos paktas, kuriuo buvo siekiama finansuoti pirmojo rinkimus“.
Likus savaitei iki Vakarų kariuomenės intervencijos į Libiją, oficialioji režimo naujienų agentūra paskelbė pranešimą, kuriame teigiama, kad netrukus bus atskleista „paslaptis, galinti kelti pavojų Prancūzijos valstybės vadovo politinei karjerai“.
Kovo 16 d., artėjant NATO intervencijai, M. Gaddafio sūnus Saifas paskelbė savo kaltinimus. Interviu „Euronews“ jis sakė, kad N. Sarkozy „privalo grąžinti pinigus, kuriuos priėmė iš Libijos savo rinkimų kampanijai finansuoti“.
„Pirmas dalykas, kurio mes prašome šio klouno, yra tai, kad jis grąžintų pinigus Libijos žmonėms. Mes jam padėjome, kad jis galėtų padėti Libijos žmonėms, bet jis mus nuvylė“, – sakė jaunesnysis Gaddafis.
Karačio bylos nuoroda
Dar buvo Ziado Takieddine’o, Libano ir Prancūzijos ginklų tarpininko, turinčio ryšių su aukšto rango Prancūzijos politinės dešinės pareigūnais, įskaitant N. Sarkozy aplinką, pareiškimai.
Nuo 2011 m. tyrėjai, tiriantys ginklų pardavimo skandalą, vadinamą Karačio byla, ne kartą apklausė Ziadą Takieddine’ą. Per vieną apklausą Takieddine’as paminėjo 50 mln. eurų Libijos finansinę paramą N. Sarkozy prezidento rinkimų kampanijai, teigia finansų prokuratūra.
2018 m. Takieddine’as sakė „Mediapart“, kad jis supažindino N. Sarkozy su M. Gaddafiu ir asmeniškai gabeno „lagaminus“ pinigų tarp Libijos ir Prancūzijos.
Vėliau Takieddine’as buvo nuteistas penkerius metus kalėti dėl Karačio aferos, tačiau 2020 m. – prieš valdžios institucijoms jį pasodinant už grotų – pabėgo iš Prancūzijos į Libaną, kuris neišduoda savo piliečių.
Būdamas Libane, Takieddine’as keistai atsiėmė savo kaltinančius parodymus duodamas interviu Prancūzijos televizijos kanalui BFMTV ir savaitraščiui „Paris Match“. Vėliau jis vėl pakeitė kursą, teigdamas, kad jo teiginiai buvo ištraukti iš konteksto.
Valdžios institucijos tiria, ar šie pasikeitimai galėjo būti susiję su poveikiu liudytojams. N. Sarkozy ir jo žmonai Carlai Bruni-Sarkozy oficialiai pradėtas su tuo tyrimu susijęs tyrimas.
Takieddine’as bus teisiamas už akių kartu su N. Sarkozy dėl kaltinimų, įskaitant bendrininkavimą neteisėtai finansuojant rinkimų kampaniją, pinigų plovimą ir pasyvią korupciją.
Daugelis buvusių artimiausių N. Sarkozy bendradarbių, įskaitant du buvusius vidaus reikalų ministrus Claude’ą Guéant’ą ir Brice’ą Hortefeux, taip pat buvusį biudžeto ministrą Ericą Woerthą, kuris dabar yra prezidento Emmanuelio Macrono Renesanso partijos įstatymų leidėjas, taip pat teisiami dėl įtariamo dalyvavimo šioje schemoje. Visi trys jie viešai neigia padarę pažeidimus.
Tai jau trečioji byla, kurioje N. Sarkozy teisiamas nuo tada, kai 2012 m. paliko Eliziejų. 2021 m. jis buvo nuteistas už sąmoningą išlaidų limitų viršijimą per savo antrąją prezidento rinkimų kampaniją 2012 m., kurią pralaimėjo François Hollande’ui. Apeliacinis teismas paliko sprendimą galioti, tačiau N. Sarkozy kreipėsi į aukščiausiąjį Prancūzijos teismą, nagrinėjantį apeliacinius skundus baudžiamosiose bylose, ir vis dar laikomas nekaltu.
