Vakarų ginklų tiekimas yra ribotas ir lėtas, todėl Ukrainos laukia niūri žiema. Jos kariuomenė, turinti mažesnį skaičių karių ir nepakankamai ginkluota, lėtai, bet nuolat praranda pozicijas pagrindiniame rytų fronte, stengdamasi padaryti kuo didesnę žalą Rusijai ir kartu sumažinti savo nuostolius.
Rusijos raketų ir dronų atakos, nukreiptos prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą, įveikia šalies priešlėktuvinę gynybą ir verčia šalį nutraukti elektros energijos tiekimą, kuris žiemą gali dar labiau sustiprėti.
Ukrainos kariai įsikibę į svarbias strategines vietas rytuose, pavyzdžiui, aukštumoje esantį Chasivo Jaro miestą, susiduria su rusų pėstininkų bangomis ir didžiulėmis sklendžiančiomis bombomis, kurios sutrupina pastatus į dulkes. Tačiau pastarosiomis savaitėmis Rusija užėmė Vuhledarą, pasistūmėjo link Pokrovsko logistikos centro ir pasistūmėjo į priekį kituose miestuose.
Pastarosiomis savaitėmis lankydamasis Europos sostinėse ir JAV Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prašė daugiau ginklų ir saugumo garantijų, kurios yra vadinamojo „pergalės plano“, kuriuo siekiama užbaigti karą Ukrainai palankiomis sąlygomis, dalis.
J. Bideno administracija, kuri, baimindamasi išprovokuoti Rusiją, šykščiai tiekė ginklus Ukrainai, atsakė vangiai.
JAV pareigūnai teigė, kad Zelenskio plane perrašyti kai kurie ankstesni prašymai, ir pažymėjo, kad JAV vadovaujamos Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos narės nesutaria, ar siūlyti Ukrainai oficialų kvietimą prisijungti.
Zelenskis ketino aptarti savo planą su Bidenu ir kitais sąjungininkais per praėjusią savaitę Vokietijoje numatytą susitikimą, tačiau JAV prezidentas atšaukė savo kelionę dėl uragano Miltono Floridoje.
„Turėsime susėsti su ukrainiečiais ir savotiškai aptarti, ką jūs iš tikrųjų galite padaryti, o ne ką turite įtraukę į šį sąrašą“, – trečiadienį sakė Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas oro pajėgų generolas CQ Brownas jaunesnysis.
Tarp jų – prašymas suteikti daugiau ilgojo nuotolio raketų, vadinamų ATACMS ir „Storm Shadow“, ir leidimas šaudyti jomis į karinius taikinius Rusijos gilumoje.
JAV iki šiol atsisakė suteikti leidimą, baimindamosi, kad Rusija tai laikys dideliu eskalavimu.
Ukrainos fronto daliniai susiduria su pagrindinės ekipuotės, įskaitant šarvuotąsias transporto priemones ir artileriją, trūkumu ir karių stygiumi. Ukrainos vyriausybė nemobilizuoja jaunesnių nei 25 metų asmenų, kad išvengtų demografinės griūties ir dar didesnių socialinių neramumų, o kariuomenės šaukimo pareigūnai tikrina dokumentus ir įteikia šaukimus gatvėse.
Namų fronte ukrainiečiai vis labiau išvargę nuo karo, o apklausos rodo, kad vis daugėja pasirengusiųjų deryboms. Tačiau tai nereiškia, kad jie pasirengę nuolaidoms. Kijeve įsikūrusio analitinio centro „Demokratinių iniciatyvų fondas“ rugpjūčio mėn. apklausos duomenimis, mažiau nei vienas iš dešimties ukrainiečių būtų pasirengęs atiduoti Maskvai bet kokią teritoriją, kad karas būtų nutrauktas.
Ukrainos pareigūnai ir kariniai analitikai pažymi, kad Rusija taip pat patiria sunkumų. Nepaisant didžiulių pastangų, Maskvos pajėgos nepasiekė reikšmingo proveržio.
Pasak JAV analitikų, rugsėjo mėnesį Rusijos pajėgos išgyveno daugiausiai aukų pareikalavusį mėnesį kare. Vakarų žvalgybos vertinimais, nuostoliai siekia 1 200 žuvusiųjų ir sužeistųjų per dieną. Iš esmės pirmyn judama labai nuostolingais sausumos puolimais, kuriuos vykdo pėstininkų daliniai, pilni nuteistųjų, kurie iš kalėjimų pritraukiami pasiūlius malonę ir daugiau kaip 2 000 JAV dolerių per mėnesį atlyginimą. Rusija savo gretas papildo tokiomis priemonėmis, kaip nuolatinis atlyginimų didinimas ir užsieniečių verbavimas.
„Ukraina ir toliau daro Rusijai nuostolių, kurie būtų nepakeliami bet kurioje šalyje, kuri nėra absoliuti autokratija“, – sakė į atsargą išėjęs JAV kariuomenės pulkininkas leitenantas Džonas Naglas (John Nagl), kuris dabar yra JAV kariuomenės karo koledžo karybos profesorius.
Šaltinis WSJ.COM
Iš Audriaus Bačiulio veidaknygės
