V. Radžvilas vienintelis kelia esminį piliečių laisvės klausimą, kai Grybauskaitė tyli, svajodama apie postą ES, o Skvernelis, prieš pora metų dar kalbėjęs, jog Lietuva nacionalinio saugumo sumetimais reikalaus išimties iš ES ginklų draudimo direktyvos, dabar irgi klusniai pataikauja Berlyno ir Paryžiaus baimėms:
„Lietuvoje mažai kas pastebėjo, kad Europos Parlamentas Komisijos siūlymu priėmė direktyvą dėl teisės įsigyti ir laikyti savigynai skirtus ginklus ribojimo. Kaip įprasta serviliškai Lietuvos politikai ES atžvilgiu, mūsų šalies Vyriausybė žiniasklaidai tylint suskubo įgyvendinti jos nuostatas.
Šiuo metu Seime svarstomos pataisos, kurios – jei būtų priimtos – smarkiai ir nepagrįstai apribotų sąžiningų, įstatymus gerbiančių ir lojalių valstybei piliečių teisę į ginkluotą savigyną arba šalies gynybą karo atveju“, – argumentavo prof. Vytautas Radžvilas.
Radžvilo teigimu, valstybės ar – kaip šiuo atveju – Europos Sąjungos siekis atimti iš piliečių savigynos teisę yra nuo seno žinomas valdžios polinkio despotiškai varžyti piliečių teises požymis. Bandymas nuginkluojant visuomenę kovoti su terorizmu rodo ES desperaciją. Savo piliečiai pasitikinti valstybė ar sąjunga siekia didinti piliečių savarankiškos gynybos pajėgumus, jais nepasitikinti valstybė bando savo valdinius nusiginkluoti.
Profesoriaus V. Radžvilo įsitikinimu, Lietuvoje ir ES vyrauja būtent nepasitikėjimas piliečiais, o tai geriausiai liudija šiuo metu rengiamame projekte esanti nuostata, jog karo atveju visi piliečiai turėtų atiduoti legaliai laikomus ginklus. Taip visuomenė faktiškai rengiama okupacijai”.
Į valdžias rinkome tokias Pozicijas ir Opozicijas, kad pastarosios (opozicijos) valstybės valdyme beveik neturėjo jokios įtakos. Tad net 28-is metus nepriklausomos Lietuvos Pozicinės valdžios darė viską, kad šalia penktos kolonos susiformuotų šešta, kad labai didelė tautos dalis išsibėgiotų (net sovietai ištrėmė mažiau, matomai buvo protingesni- ištremsi daugiau, neliks kam dirbti). Maža to, tai, ar iš kvailumo, ar specialiai, net patriotai buvo daromi nusivylusiais nepriklausomybe, abejingais valstybės būsenai, o tai gal net ir priešais. Žmonės, atėję kurti Lietuvos kariuomenę, pasirengę už Lietuvos laisvę paaukoti gyvybes, kai tapo nereikalingais, buvo iškeliami iš butų. Buvo sumenkinti trijų kartų savanorių- kariuomenės kūrėjų nuopelnai (nuomonė apie juos) per garbingo Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalio lygmens nuvertinimą iš valstybinio iki KAM pasižymėjimo ženklo lygmens. Buvo prieita iki to, kad pirmieji kariai savanoriai už tarnybą Lietuvos kariuomenėje negavo nieko, o už tarnybą sovietinėje šauktinių kariuomenėje, šis laikotarpis buvo įskaitytas į bendrą darbo stažą. Gėjų padėtis geresnė negu Lietuvos patriotų. Štai sausio 13-os brolija, neįstengdama susimokėti už patalpas, buvo priversta jas palikti, Nepriklausomybės gynėjų sąjungos valdyba neturi net kur posėdžiauti ir kiekvieną sykį prašo Seimo leisti kur nors prisiglausti. Miško broliai dėl patalpų jau, turbūt, dešimtmečius mindo teismų slenksčius. Juodinami partizanai, stribai triumfuoja, partizanų juodintojas premijuojamas. Rafinuotų antipatriotinių jėgų pastangomis rašoma memorialo Lukiškių aikštėje nestatymo epopėja. Tad, matomai, valdžių Pozicijos ir bijosi ginkluotų patriotų, kurie karo atveju neleistų kelti baltų vėliavų?