Audrius Bačiulis. Zygimantas Mauricas: apie „Bukulaurių Vyriausybės” kovas su infliacija

„Energetinių prekių kainos paaiškina vos ketvirtadalį skirtumo tarp Lietuvos ir ES infliacijos. Likusį atotrūkį paaiškina gerokai sparčiau Lietuvoje augančios paslaugų ir maisto kainos (paslaugų ir maisto kainos Lietuvoje auga sparčiausiai visoje ES).

Tokį spartų paslaugų ir maisto kainų augimą Lietuvoje nemaža dalimi lėmė „skolinkis ir išlaidauk” valdžios išlaidų strategija, kuriai pradžią davė COVID-19 pandemija.

Tačiau pandemija atėjo ir praėjo, bet išlaidavimas (užsi)liko (tiksliau reikėtų sakyti „pandemijos baimė atėjo ir praėjo, bet išlaidavimas (užsi)liko”).

Pirmosios kregždės buvo 200 eurų padalinimas pensininkams 2020 m. vasarą**, kuomet Lietuvos ekonomika jau akivaizdžiai buvo spartaus „V-formos” atsigavimo kelyje, taip pat kalbos apie 13-ąją (14-ąją?) pensijas**, nekalbant apie „įsisavintus” milijardus pandemijos „valdymui” (pvz. įdomu kur dingo 20 traukinio vagonų apsaugos priemonių?***).

Vėliau sekė karantino ribojimų vardan ribojimų metas**** ir pinigų kovai su ribojimų pasekmėmis pylimas, kuris galiausiai suformavo naratyvą, kad visos problemos gali būti išspręstos didesnėmis valdžios sektoriaus išlaidomis.

Dalis politikų ir dabar siūlo kovoti su infliacija, kurią nemaža dalimi lėmė sparčiausiai visoje ES augusios valdžios sektoriaus išlaidos, didinant valdžios sektoriaus išlaidas.

Tokios infliacijos tendencijos Lietuvai yra pavojingos, nes Lietuva yra euro zonos valstybė, neturinti galimybės devalvuoti savo valiutos, siekiant atgauti tarptautinį konkurencingumą. Tad jei toliau pūsime didelį infliacijos burbulą – vėliau ilgus metus gali tekti veržtis diržus.”