2025-01-15, Trečiadienis
Naujienlaiškis

Audrius VAIŠVILA. Lietuvos žmonių, simbolių ir jos didvyrių ir istorijos gynyba negali būti pūkuota ir švelni

Kad ir kas Jūs būtumėte, kad ir kaip vertintumėte mano drastišką poelgį prieš vis dar Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narį Viačeslavą Titovą, noriu kad mane suprastumėte vienodai.

Esu Lietuvos verslininkas – tad savo valstybės įstatymus išmanau. Esu Lietuvos politikas – tad žinau su kuo tie įstatymai valgomi. Noriu pasakyti, kad aš puikiai supratau kokiam žingsniui ryžtuosi. Noriu pasakyti, kad iš pat pradžių buvau pasiryžęs ir atsakyti už savo apgalvotą ir sąmoningą veiksmą prieš V. Titovą.

Teigiančių, kad aš išprovokavau Lietuvai nepalankią Rusijos ir dalies Lietuvos rusakalbių reakciją, noriu paklausti. Ar organizuodami kartu su NATO savo valstybės gynybą mes nepatiriame to paties kiekvieną mielą dieną? Ar mes taip ir neišmokome ramiai reaguoti į tą nepalankią reakciją? Gal pradėkime gyventi savo gyvenimą, savo Lietuvos ir savo Klaipėdos gyvenimą, nenuolaidžiaudami informacinio karo organizatoriams ir vykdytojams.

Verčiantiems mane atsiprašyti V. Titovo noriu priminti apie pavojingų žmonių kastą, apie šios kastos kultūrą, persmelkusią ir dalies mūsų šalies žmonių, ir dalies mūsų rytų kaimynės žmonių protus. Ši kasta bet kokį oponento ėjimą atsiprašymo, kompromiso ir dialogo link vertina tik kaip silpnumo ženklą, leidžiantį tik dar patogiau įsitaisyti ant tavo galvos. Manau, kad V. Titovas, jo šalininkai ir kuratoriai – būtent tokie, girdintys ir mokantys vertinti tik iš oponento patiriamus realius antausius.

Manote, kad už ilgalaikę ir sistemingą veiklą prieš Nepriklausomą Lietuvos Respubliką V. Titovas tokio antausio nenusipelnė? Apkaltos faktas V. Titovui tik suteikė savireklamos sparnus ir jokiu būdu jo asmeniui neperdavė už melą ir šmeižtą paniekos, sklindančios iš mano tautiečių lūpų. Ką gi, tai padariau aš – perdaviau.

2005 metais išleistoje knygoje SAVIVALDA: FILOSOFIJA, TEORIJA, PRAKTIKA jos autorius Rimantas Lazdynas rašo: „…demokratiją reikia nuolat ginti, nes, būdama savanoriška ir neprievartine pagal savo ideologiją, ji retai sugeba pasipriešinti jai priešiškoms ideologinėms jėgoms“. Deja, bet gynyba taip pat privalo būti agresyvi. Demokratijos ir Lietuvos, jos žmonių ir simbolių, jos didvyrių ir istorijos gynyba negali būti pūkuota ir švelni. Nors mano atveju V. Titovas sulaukė tik švelnių baltų miltų.

2 KOMENTARAI

  1. Ir taip šneka liberalas!?+Visi puikiai žinome tas pasakaites apie ale didvyrius ir teroristinės partijos vykdomus LR istorijos klastojimus bei dvigubus standartus.Tad pasilikit moralinį dopingą sau.

Komentarai nepriimami.

Mes remiame

Panašios publikacijos

Reklama

Susiję straipsniai

Linas Karpavičius. Kaip vyksta iškrypimų normalizavimas

Bet kokio reiškinio, ligos, nepriimtino gyvenimo būdo normalizavimas turi pereiti kelias stadijas. Pirmas tikslas išjudinti temą iš nenormalumo būsenos....

Edvardas Čiuldė. Ar tai reiškia, kad bildėdami kanopomis sugrįžta valstybininkai?

Daug vandens nutekėjo, o, tiksliau tariant, prabėgo vos ne du dešimtmečiai nuo to laiko, kai viešumoje bandžiau aptarti...

Regina Statkuvienė. Gėdinga ir kenkėjiška vadinamoji šeimos politika

Šiaip tai gėdinga ir kenkėjiška vadinamoji šeimos politika, kuri mano akimis, didesnis skandalas nei buvusios ministrės reikaliukai su...

Marius Parčiauskas. Kodėl visi pasaulio žmonės yra radikalai?

Dažnai pasiklystame sąvokose. Dar dažniau pasiklystame jų reikšmėse. Pakalbėkime apie vieną tokį atvejį. Turbūt ne man vienam bent porą...