Pastarasis JAV Aukščiausiojo teismo sprendimas Bostock v. Clayton byloje, kurioje nutarta, jog pagal VII antraštės draudimą, diskriminacija dėl lyties, įdarbinant apima ir seksualinės orientacijos bei transeksualus, greičiausiai turės didesnės reikšmės, nei tai supranta daugelis žmonių.
Daugelis (įskaitant ir teisėją Samuel Alito, jam stipriai nepritariant) įspėja, kad sprendimas gali pakenkti religinei bei žodžio laisvei, taip pat moterims atletėms ir moters privatumui tualetuose bei persirengimo kambariuose. Visgi kai kurie svarsto, kaip Bostock bylos sprendimas gali pakenkti pagrindinei tėvų teisei ugdyti savo vaikus atsižvelgiant į savo vertybes.
Dėl vyraujančios kultūros tėvams sunku mokyti savo vaikus, kad, pavyzdžiui, vyriškumas ir moteriškumas yra grindžiami objektyvia biologine realybe, o ne subjektyviu savęs suvokimu arba, kad žmogaus seksualumas nėra skirtas vien tik malonumui ar saviraiškai, bet tam, kad sujungtų vyrą ir moterį per santuoką ir įgalintų juos formuoti šeimą.
Kad ir kokie įsitikinimai būtų šiais klausimais, ne valstybė, bet tėvai turėtų nuspręsti, ko jų vaikai yra mokomi šiais prieštaringais ir jautriais klausimais.
Daugelis tėvų, kurie siekia perduoti tradicinį suvokimą apie seksualumą, veda savo vaikus į privačias arba religines mokyklas, kur būtų mokomos ir formuojamos tokios vertybės, ar bent jau nebūtų menkinamos, kaip tai atsitinka vis daugiau viešųjų mokyklų. Bet ar privačios ir religinės mokyklos sugebės mokyti ir formuoti tradicinį seksualumo suvokimą po Bostock bylos?
Kas nutiks, kai pirmos klasės mokytoja Clark pareikš, jog ji yra transeksuali ir nuo šiol tikisi, kad bus laikoma mokytoju Clark? Pagal Bostock bylą, mokykla, atleidžianti Clark iš darbo dėl jos lyties pakeitimo, supainios mokinius ir pakenks mokyklos misijai, pažeis VII antraštės draudimą diskriminacijai dėl lyties.
Religinė mokykla gali būti apsaugota VII antraštės išimtimi, leidžiančia religinėms institucijoms priimti įdarbinimo sprendimus remiantis religija arba pagal Hosana-Tabor bylos sprendimą „išimtis pastoriams“, kuris apsaugo religinių institucijų teises patiems išsirinkti savo pastorius.
Visgi Bostock bylos sprendimas nepadeda.
Laimei, Aukščiausiasis teismas sustiprino išimtis pastoriams Our Lady of Guadalupe v. Morrissey Berru byloje, kurioje siūlomas platus žodžio „pastorius“ interpretacijų skaičius, kuris gali būti pritaikytas ir mokytojams, o galbūt net ir kitiems darbuotojams.
Bet mokyklos turės kovoti už šią galimybę būti apsaugotos teisme, kai joms tai bus užginčyta, o pati kova bus žiauri. Toliau, o kaip dėl privačių nereliginių mokyklų, kurioms netaikomos šios išimtys?
LGBT aktyvistai taip pat sieks, kad teismai pritaikytų Bostock bylos naują platųjį lyčių diskriminacijos apibrėžimą ir 1972 m. Švietimo pataisų IX antraštėje, draudžiančioje lyčių diskriminaciją bet kurioje mokykloje ar švietimo įstaigoje, kuriai teikiama federalinė finansinė parama.
Bostock bylos teisėjas Neil Gorsuch aiškiai atsisako nagrinėti klausimus, susijusius su tualetais, persirengimo kambariais, moterų sportu ir pan. Bet Bostock bylos sprendimo logika reiškia, kad būtų pažeista IX antraštė, pavyzdžiui, neleisti vyrišką anatomiją turintiems mokiniams, kurie save identifikuoja kaip moterį, persirenginėti ir naudotis dušais moterų persirengimo kambariuose arba varžytis mergaičių sporto komandose.
Šie Bostock bylos sprendimo logikos padariniai taip pat gali paveikti daugelį privačių ir religinių mokyklų, kurios gauna federalinę finansinę paramą netiesiogiai per valstijas ir mokyklų rajonus, finansuojančius tokius dalykus, kaip mokyklinius autobusus, knygas ar nemokamą maitinimą mokiniams iš nepasiturinčių šeimų.
Jei Katalikiškos mokyklos antros klasės mokinys nusprendžia, kad jis yra mergaitė ir nori, jog mokytojai ir kiti mokiniai jį laikytų mergaite, ar mokykla turės nusileisti, kad išvengtų teismo ieškinio, nepaisant ar tai prieštarauja mokyklos religiniam mokymui?
Jei, kaip tikėtina, atsakymas į šį klausimą yra teigiamas, vis daugiau tėvų neturės kito pasirinkimo kaip tik leisti savo vaikus į tokią ugdymo aplinką, kuri gali sukelti didžiulę painiavą dėl pagrindinių žmogaus tapatybės teisių.
Be to, kaip Bostock bylos sprendimas yra aiškinamas (galbūt klaidingai), teigiama, kad lytis yra nustatoma pačio žmogaus vidinio lyties tapatumo pojūčiu, o ne biologiškai. Tėvai, kurių vaikai yra susipainioję dėl savo lyties, gali nepajėgti apsaugoti savo vaikų nuo lytį keičiančio kelio: socialinio pereinamojo laikotarpio, vaistų, stabdančių vaikų brendimą, vartojimo ir galiausiai hormonų vartojimo bei plastinių operacijų.
Jau nekalbant apie tai, kad dauguma lytiškai susipainiojusių vaikų natūraliai priima savo biologinę lytį po to, kai pereina paauglystę, arba lytį keičiantis kelias ilgainiui nepatenkina lūkesčių ir kaip padarinys lemia visišką vaisingumo praradimą, arba rimtą ilgalaikį pavojų sveikatai.
Tokie argumentai buvo nenaudingi tėvams iš Ohajo valstijos, kurie prarado savo paauglės dukters globą, nes jie neleido jai pradėti hormoninio gydymo pereinant prie vyriškos lyties tapatybės. Dėl bendro teisinio ir kultūrinio Bostock bylos poveikio tokie tragiški atvejai gali tapti vis dažnesni.
Bostock bylos sprendimas yra didelis pavojus tėvų teisėms, tačiau tai nėra visiškai neišvengiama. Norint išvengti šių pavojų, turime imtis iniciatyvių veiksmų pasirengdami būsimiems iššūkiams.
Kalbant konkrečiau, dabar nei bet kada ankščiau svarbu priešintis tokiems valstybiniams ir federaliniams įstatymams, kaip Lygybės įstatymas, kurie tik dar labiau pakenktų privačių ir religinių mokyklų laisvei samdyti savo darbuotojus atsižvelgiant į jų misiją ir vertybes bei įgaliojančius tos pačios lyties asmenius sportuoti atsižvelgiant į lytinę tapatybę.
Dėl tokių įstatymų visose valstybinėse mokyklose gali būti sukurtos teismo įgaliotos mokymo programos, kurios skatintų radikalų požiūrį į lytį ir seksualumą.
Tėvai ir visi suinteresuoti piliečiai turėtų pranešti išrinktiems valdininkams, kad jie nori įstatymų, kurie užtikrintų, kad vienos lyties sportas ir privačios patalpos nėra diskriminacija, o būtini dalykai norint išlaikyti sąžiningumą ir apsaugoti mokinių privatumą ir saugumą.
Matyt atėjo laikas sukurti trečiąją ar net ketvirtąją lytis.IR TUALETŲ bei pirčių reikės daugiau rūšių. Protestantės moterys gali būti kunigėmis, moterys gali būti karininkėmis, o štai katalikų kunigėmis būti negali. Galima būtų įžiūrėti diskriminaciją.Problemų aštrinimas užuot jas sprendžiant perspektyvos neturi. Priimami formalšs sprendimai kurie niekada nebus įgyvendinami.